REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Pastaraisiais metais Lietuvoje aptinkama vis daugiau svetimžemių augalų ir gyvūnų, ir tai kelia iš tiesų didelį pavojų ekosistemai bei žmonių sveikatai. Svetimžemės rūšys mūsų šalyje atsiranda dėl tikslingo jų įvežimo, taip pat tam turi įtakos  žmogaus veikla bei didėjanti vidutinė oro temperatūra. Kartais svetimžemiai organizmai yra netyčia įvežami į šalį, importuojant tam tikrą produkciją ar grįžtant iš atostogų svečiose šalyse. Jei svetimžemės rūšys prisitaiko, ima sparčiai daugintis ir daryti tam tikrą žalą, jos yra vadinamos invazinėmis, tačiau paprastai prireikia šiek tiek laiko rūšims prisitaikyti naujoje vietoje. Kuo mažesnis klimato šiltėjimo greitis, tuo mažiau šansų išlikti naujoms rūšims. Įvairių rūšių plitimo galimybės gali gerokai skirtis: vienos prisitaiko lėčiau, kitos ima gana sparčiai daugintis, todėl labai svarbu laiku užkirsti tam kelią.

Pastaraisiais metais Lietuvoje aptinkama vis daugiau svetimžemių augalų ir gyvūnų, ir tai kelia iš tiesų didelį pavojų ekosistemai bei žmonių sveikatai. Svetimžemės rūšys mūsų šalyje atsiranda dėl tikslingo jų įvežimo, taip pat tam turi įtakos  žmogaus veikla bei didėjanti vidutinė oro temperatūra. Kartais svetimžemiai organizmai yra netyčia įvežami į šalį, importuojant tam tikrą produkciją ar grįžtant iš atostogų svečiose šalyse. Jei svetimžemės rūšys prisitaiko, ima sparčiai daugintis ir daryti tam tikrą žalą, jos yra vadinamos invazinėmis, tačiau paprastai prireikia šiek tiek laiko rūšims prisitaikyti naujoje vietoje. Kuo mažesnis klimato šiltėjimo greitis, tuo mažiau šansų išlikti naujoms rūšims. Įvairių rūšių plitimo galimybės gali gerokai skirtis: vienos prisitaiko lėčiau, kitos ima gana sparčiai daugintis, todėl labai svarbu laiku užkirsti tam kelią.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsiranda naujos rūšys

Šiandien Lietuvoje suskaičiuojama 20 invazinių gyvūnų rūšių ir 39 augalų rūšys. Spėjama, kad jų skaičius gali didėti, nes pastebima vis daugiau atėjūnų. Didėjant vidutinei oro temperatūrai Lietuvoje atsiranda pietinės rūšys: pavyzdžiui, per keliolika metų didysis baltasis garnys prisitaikė gyventi mūsų šalyje ir tapo perinčia rūšimi. Jį galima pamatyti kasmet įvairiose Lietuvos vietose.

REKLAMA

Mokslininkai spėja, kad šiltėjantis klimatas turi didelę įtaką įvairių augalų ligas sukeliančių mikroorganizmų plitimą į šiauresnius regionus. Tam turi įtakos kritinė dauginimuisi ir plitimui reikalinga oro temperatūra bei drėgmė. Yra pastebima, kad šiaurės regionuose susiformuoja tokiems mikroorganizmams palankios sąlygos: žiemos tapo nebe tokios atšiaurios, o vasaros – šiltos ir drėgnos. Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje pastebėtos kelios pušų ligas sukeliančios aukšliagrybių rūšys, kurios yra įrašytos į kenksmingų karantininių organizmų sąrašus.

REKLAMA
REKLAMA

Didėjantis kritulių kiekis ir šiltėjantis klimatas spartina svetimžemių augalų plitimą bei ilgina jų vegetacijos periodą. Pavyzdžiui, šiaurinio šemenio derėjimo laikotarpis išsitęsė iki lapkričio mėnesio, ir daugiausiai pridaro žalos pievų bendrijoms, nes ima konkuruoti su vietiniais augalais. Šiaurinis šemenis į Europą atkeliavo iš Šiaurės Amerikos, ir šiandien jis yra labai paplitęs Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Pastebėjus šį augalą, jį reikėtų nupjauti dar prieš žydėjimą, kol jie nespėjo subrandinti sėklų, ir tai gali užkirsti kelią šio augalo plitimui. Invazinių rūšių pavojai

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vietiniams gyviems organizmams gali iškilti išnykimo pavojus - vietinės rūšys nėra atsparios svetimiems organizmams, tad jos gali visiškai išnykti. Taip pat tam tikros naujos rūšys gali  pernelyg sparčiai daugintis: aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno teigimu,  augalų ar miškų sudėties kitimas gali pakeisti sąlygas gyvūnijai. Didžiausia grėsmė kyla vabzdžiams, ropliams, paukščiams, kurių paplitimo teritorija gali pasikeisti. Keičiantis rūšių arealams ir vykstant jų poslinkiams šiaurės, šiaurės-rytų kryptimis saugomos teritorijos gali prarasti dalį savo vertybių. Dėl pakitusių sąlygų rūšys gali palikti teritorijas, taip gali atsirasti naujų pavojų ir kliūčių saugomų teritorijų rūšių apsaugai realizuoti.

REKLAMA

Įvairių svetimžemių rūšių atsiradimas gali būti kenksmingas ir žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Europoje pastebėtas tigrinis uodas Aedes albopictus  yra mažiausiai 22 virusų nešiotojas. Mokslininkai teigia, kad jis pasiekė Europą  dėl klimato kaitos, ir prognozuojama, kad didėjanti vidutinė oro temperatūra gali lemti šių uodų judėjimą link šiaurės. Invazinių rūšių kontroliavimas ir jų daromos žalos atitaisymas kainuoja tikrai nepigiai. Paskaičiuota, kad kiekvienais metais ES tam tenka išleisti apie 12 milijardų eurų, tačiau spėjama, kad išlaidos yra dar didesnės - kai kurios Europos Sąjungos valstybės tik  dabar ėmėsi skaičiuoti padarytą žalą.

REKLAMA

Kaip išvengti invazinių rūšių atsiradimo?

Nors negalime prognozuoti, ar svetimžemės rūšys prisitaikys naujoje vietoje, tačiau visada svarbu užkirsti tam kelią. Reikėtų vengti sąmoningo svetimžemių augalų ir gyvūnų įvežimo į šalį, o tuomet, jei yra norima atsikratyti tam tikro egzotinio vazoninio augalo, jį reikėtų išmesti į šiukšlių konteinerį arba sudeginti.  Taip pat savo valdose svarbu naikinti pavojingus svetimžemius augalus, o tam tikrose vietovėse pastebėjus svetimžemius augalus ar gyvūnus vertėtų kreiptis į teritoriją prižiūrinčią bendrovę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų