Palankus verslo klimatas
„Tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiame tyrime yra labai maži skirtumai. Dauguma verslininkų pasisako, kad Baltijos šalyse investavimui ir verslo vystymui aplinka yra gera. Taip pat čia yra sukuriama nemažai pelno. Visgi Estija iš šalių išsiskiria, mat net 74 proc. apklaustųjų teigia, kad šalis yra tinkama verslo plėtrai. Švedų kompanijos planuoja investuoti Baltijos šalyse ir net 63 proc. apklaustų kompanijų planuoja tęsti savo investicijas ir ateinančius trejus metus“, - tyrimą komentavo „Business Sweden“ vadovas Lietuvai
Lukas Danielevičius. Tiesa, pagal dabartines respondentų nuotaikas po trejų metų į Lietuvą Švedijos verslininkai žiūrės palankiau nei Estiją (atitinkamai 67 ir 83 proc.).
Vadovas džiaugiasi, kad beveik 89 proc. verslų teigia, jog Baltijos šalyse skandinavų kompanijos yra laukiamos. Kaip komentuoja vienas iš respondentų, tiekėjų atžvilgiu Švedijos verslas laikomas „pinigų maišu“.
Mentalitetas keičiasi
Tiesa, tokių rezultatų ir komentarų galima tikėtis, nes Švedijos verslas yra paremtas ilgalaikiais susitarimais. Kaip portalui ekonomika.lt sausį sakė Lietuvos komercijos atašė Švedijoje Audrius Masiulionis, Lietuvos verslui kartais pritrūksta kantrybės, kad būtų užmegzti ilgalaikiai verslo santykiai.
„Švedai menkai pažįsta Lietuvą, nors mums atrodo, kad puikiai vieni kitus pažįstame. Greitos sutarties lūkesčiai kartais lietuvius verčia nusivilti. Iki sutarties dirbama, bendraujama kartais metus ir daugiau. Ne visiems pakanka pasiryžimo. Tačiau kantriausieji daugeliu atveju džiaugiasi abipusiškai naudingais bendradarbiavimo rezultatais“, - svarstė jis. Minėta apklausa parodė, kad Švedams Baltijos šalyse nėra nei lengva. Pasak L. Danielevičiaus ši situacija bent jau švedų požiūriu keičiasi.
„Dauguma Baltijos įmonių ieško greitos naudos, tačiau ši situacija keičiasi ir švedų kompanijos į tai žiūri teigiamai“, - sako jis. Pasak vieno iš respondentų, Baltijos šalys prisitaiko nuolatos ir kompanijos labiau koncentruojasi į ilgalaikius verslo santykius nei staigias galimybes.
Tinkami darbuotojai
Apklausa parodė, kad dauguma įmonių neturi didelio poreikio, kad darbuotojai kalbėtų švediškai. Pirmiausiai yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad švedijos verslas Lietuvoje mato didelį produktyvumą už sąlyginai mažą atlygį. Tiesa, atlygiui kylant, kaip pastebi L. Danielevičius, reikia kelti ir kompetencijas, kad šis santykis toliau liktų palankus.
„Lietuvoje lengviausia iš visų Baltijos šalių surasti darbuotojų. Šioje šalyje atlyginimo ir produktyvumo santykis geriausias. – sakė L. Danielevičius. – 56 proc. respondentų teigė, kad palyginti su dideliu produktyvumu, atlyginimai Lietuvoje yra sąlyginai maži, 41 proc., kad šis santykis yra optimalus.“
Apklausos dalyvių nuomone, daugiausiai darbščių žmonių yra Lietuvoje, kūrybiškų – Estijoje, lojalių – Latvijoje. Nors darbuotojus Baltijos valstybėse lengva apmokyti, jiems trūksta iniciatyvumo ir kūrybiškumo. Sunkiausia, anot respondentų, Baltijos valstybėse rasti pardavimo specialistų.
Dauguma sutiko, kad Lietuvos darbuotojus lengva mokyti, mat jie yra gerai dirbantys ir ištikimi. Visgi jiems trūksta iniciatyvos ir kūrybiškumo.
Didžiausios ydos korupcijoje
Švedijos verslas Lietuvoje su korupcija susiduria dažniausiai iš visų Baltijos šalių. Turint omenyje, kad verslininkai ir investuotojai atsižvelgia į kaimynus, pasak Business Sweden“ vadovo Lietuvai, turime labai pasitempti.
Apklausos dalyvių nuomone, daugiausiai darbščių žmonių yra Lietuvoje, kūrybiškų – Estijoje, lojalių – Latvijoje. Nors darbuotojus Baltijos valstybėse lengva apmokyti, jiems trūksta iniciatyvumo ir kūrybiškumo. Sunkiausia, anot respondentų, Baltijos valstybėse rasti pardavimo specialistų.
„Lietuvoje lengviausia iš visų Baltijos šalių surasti darbuotojų. Šioje šalyje atlyginimo ir produktyvumo santykis geriausias. – sakė L. Danielevičius. – 56 proc. respondentų teigė, kad palyginti su dideliu produktyvumu, atlyginimai Lietuvoje yra sąlyginai maži, 41 proc., kad šis santykis yra optimalus.“
Per paskutinius trejus metus Lietuva labai pasitempė teisės srityje. Taip pat partneriai mažiau vėluoja atsiskaityti, tai galima sieti su atsigaunančia Lietuvos verslo situacija. Galiausiai Lietuva beveik pasivijo Estiją.
Auga pasitikėjimas ginčų sprendimų sistema
Vertindami teisinę sistemą Baltijos valstybėse, 60 proc. apklausos dalyvių manė, kad įstatymų šiame regione laikomasi.
„Pastebiu išties didelius pokyčius, įvykusius per pastaruosius dešimt metų. Iš jaunų teisininkų, su kuriais susitinkame, jaučiame, kad jie nori pokyčių šioje srityje. Jie pataria savo klientams nežaisti pagal nerašytas taisykles, būdingas senai sistemai“, – atvirame komentare rašė vienas iš respondentų. Džiuginanti tendencija – didėjantis pasitikėjimas ginčų sprendimų sistema Baltijos šalyse.
„Per pastaruosius metus teisinė aplinka Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse patobulėjo. Tai atsispindi ir šių šalių aukštose pozicijose Pasaulio banko ir kituose reitinguose, kurie vertina teisinės aplinkos verslui palankumą bei galimybę vystyti verslą. Lietuvoje buvo supaprastinta statybos leidimų išdavimo tvarka, sumažėjo formalumų steigiant verslą, išliko stabili mokesčių sistema su vienu mažiausiu Europos Sąjungoje pelno mokesčio tarifu. Kita vertus, tobulėti dar yra kur: investuotojai laukia ne kosmetinės, bet esminės darbo santykių reguliavimo reformos, ilgokai keliamas klausimas dėl per didelio darbo jėgos apmokestinimo, ypač „Sodros“ įmokų ir jų „lubų“, mažėjant potencialių darbuotojų gretoms kai kuriuose sektoriuose vis aktualesnis tampa paprastesnio ir greitesnio darbuotojų iš užsienio, ypač ne ES šalių, įvežimo klausimas“, – teigė advokatų kontoros SORAINEN partneris Algirdas Pekšys.
Pasak jo, prieš keletą metų Estijoje priimtas darbo santykiu liberalizavimas jau dabar duoda vaisių. Tiesa, pasak eksperto, net pakeitus darbo kodeksą, teks imtis ir kitų įstatymų pakeitimų.
„Baltijos šalių rinka yra gana maža ir čia nėra lengva rasti darbuotojų. Greitai turėsime imtis imigracijos politikos liberalizavimo. Kol kas tai yra socialiai jautrus klausimas, tačiau net gerai apmokami darbuotojai Lietuvoje susiduria su kliūtimis įsidarbinant, o tai nėra gerai“, - pastebi A. Pekšys.
Paklausti, kuriose srityse Baltijos šalių vyriausybės turėtų imtis pokyčių, švediškų įmonių atstovai įvardino skaidrumo didinimą, paslaugų kokybės gerinimą, biurokratijos mažinimą. Lietuvai išsakyta pastaba dėl darbo kodekso, pernelyg ginančio darbuotojų, bet ne darbdavių teises.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje yra sričių, kuriose būtini pokyčiai. Pavyzdžiui: teisinė sistema, pasitikėjimas ginčų sprendimo sistema, mokėjimo terminų laikymasis. Tikiu, kad jei Lietuva analizuos ir lygins konkurencingumo su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis veiksnius ir mokysis iš kitų ir savo klaidų, ateityje ji sėkmingai padidins visuomenės gerovę ir klestėjimą“, – teigė „Handelsbanken“ vadovas Lietuvoje Håkan Molin.
Apklausa atlikta 2015 m. kovo–balandžio mėn., ją inicijavo ir finansavo Švedijos ambasados Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, „Business Sweden“, advokatų kontora SORAINEN, „Handelsbanken“ ir Latvijos investicijų bei vystymo agentūra. Tyrimo rezultatai grindžiami 107 respondentų atsakymais iš apytiksliai 500 apklausos reikalavimus atitikusių švediškų įmonių vadovų.
Apklausoje dalyvavo švediško kapitalo įmonėms Baltijos šalyse vadovaujantys užsieniečiai. Tarp apklausos dalyvių daugiausia švedų tautybės 40–49 metų vadovų vyrų, dirbančių privačiame sektoriuje. Respondentai atstovauja mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms, daugiausia veikiančioms paslaugų ir gamybos sektoriuose.
