Lietuvos teismai patenkina net 99 procentus prokurorų prašymų leisti klausyti Lietuvos žmonių pokalbių telefonu ar sekti jų bendravimą elektroninėje erdvėje. Išgirdę tokią statistiką pašiurpo ne tik Seimo nariai, bet ir prezidentūra. Dalis politikų piktinasi, kad jei ir toliau taip bus – paseksime autoritarinių valstybių pėdomis, kai sekamas kiekvienas piliečių žingsnis. Prokuratūros vadovai tikina, kad žmonės be reikalo gąsdinami – iš tiesų į skaičių patenka prašymai pateikti pokalbių išklotines ar bankų sąskaitų išrašus.
BNS žurnalistų masinis pasiklausymas – vienas geriausių pavyzdžių, kaip Lietuvos teisėsauga aiškinasi nusikaltimus. Nors vienos instancijos teismai išdavė leidimą sekti žurnalistus, vėliau jau kiti teismai tokį sprendimą pripažino neteisėtu. Ne ką mažesnis sujudimas tarp politikų ir teisėsaugininkų kilo teismų administracijai paskelbus, kad pernai prokurorai net 12 tūkstančių kartų prašė leidimo sekti Lietuvos piliečius, o teismai patenkino net 99 procentus šių prašymų. Dalis Seimo narių baiminasi, kad einama autoritarinių valstybių jau pramintu keliu.
„Tokie dalykai veda link policinės valstybės, kada žmogaus teisės yra antroje vietoje ir gali atsitikti taip, kad Lietuva bus įtraukta į tokį sąrašą kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina, kada yra kontroliuojama absoliučiai viskas“, - mano Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas tiki, kad teisėjai elgiasi teisingai, bet yra sunerimęs, ar beveik visus prokurorų prašymus tenkinantys teisėjai ne itin įsigilina į bylos aplinkybes.
„Toks jautrus klausimas, kaip elektroniniais ryšiais perduodama duomenų kontrolė, turi būti priimamas tik nuodugniai išanalizavus situaciją, įvertinus tokios priemonės reikalingumą, proporcingumą ir visiškai sutinku, kad iš teisėjų požiūrio negali būti jokio automatizmo, jokio automatiško prokurorų prašymų tenkinimo“, - sako Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.
Prokuratūros vadovai tikina, esą į skelbiamus didžiulius skaičius įeina ne tik telefonų klausymai, bet ir kitos sekimo priemonės.
„Į tą skaičių įeina ne tik prašymai klausyti telefonų, grubiai tariant, bet ir prašymai dėl telefonų išklotinių, dėl banko sąskaitų, prašymai pratęsti terminus, taip kad prašymų pobūdis gerokai platesnis“, - sako generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Be to, į šį skaičių įtraukiami prašymai sekti tą patį asmenį, kai jis slėpdamasis keičia telefono numerį. Tačiau dalis politikų sako sulaukiantys verslininkų skundų, kad pareigūnai pradėjo juos aktyviau sekti. „Mes klausomės ne nusikalstamo pasaulio, kiek verslininkų. Čia jau visiškai nebenormalu, ir manau, kad Lietuvos verslininkas šiandien ypatingai jaučiasi nesaugiai. Tai parodė keletas įvykių Žemaitijos regione, kada vienų ar kitų tarnybų pareigūnai pagal užsakymą atvažiuoja į įmones, paima dokumentus, pradeda tirti ekonominius nusikaltimus, o nieko nėra net pradėta“, - teigia R. Žemaitaitis.
Tačiau teisėjų ir prokurorų vadovai tvirtina, kad sekami tik nusikaltimais įtariami asmenys, nesvarbu, kokia jų profesija.
„Žiūrima tik kriminalinė pusė ir iš tiesų, pasiklausymai kaip prievartos priemonė netaikoma orientuotai į kažkokias socialines grupes, verslininkus, gyventojus, dar nežinia ką. Iš tiesų siejama tik su padarytais nusikaltimais“, - mano D. Raulušaitis.
„Nereikia pamiršti ir to, kad šita priemonė tikrai veiksminga kovojant su nusikalstamomis veikomis, todėl pasakyti, pagrįstai ar nepagrįstai buvo pritaikyta konkrečiu atveju, galima tik išanalizavus visas bylos aplinkybes“, - vertina R. Norkus.
Prokuratūra ir teismai primena, kad sekamų žmonių skaičiai atrodo dideli, bet juos reikėtų sumažinti bent keturis kartus, mat pareigūnai dėl vieno žmogaus į teismą kreipiasi po kelis kartus. Tačiau skaičiai gali būti ir žymiai didesni, mat į statistiką neįtraukiama, kiek saugumo pareigūnai seka žmonių.
