REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Kasmet stambios pramonės dėka milžiniški anglies dioksido kiekiai patenka į aplinką. Visa tai kelia realią grėsmę Žemei, ir žinoma, klimato kaitai. Pasaulyje vis labiau populiarėja šiltnamio dujų izoliavimo technologija, ypač anglimi kūrenamose jėgainėse. Šiuo metu žinoma daugiau nei 20 šios technologijos pavyzdžių – daugiausiai jie vykdomi Kanadoje ir JAV, Europoje – tik Norvegijoje.

Kasmet stambios pramonės dėka milžiniški anglies dioksido kiekiai patenka į aplinką. Visa tai kelia realią grėsmę Žemei, ir žinoma, klimato kaitai. Pasaulyje vis labiau populiarėja šiltnamio dujų izoliavimo technologija, ypač anglimi kūrenamose jėgainėse. Šiuo metu žinoma daugiau nei 20 šios technologijos pavyzdžių – daugiausiai jie vykdomi Kanadoje ir JAV, Europoje – tik Norvegijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas tai per metodas?

„Tai viena iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonių kaip energijos efektyvumo didinimas, atsinaujinančių energijos šaltinių – Saulės, vėjo ir hidro energijos bei biokuro panaudojimas. Procesą sudaro surinkimo, transportavimo ir saugojimo fazės“, – apie technologiją pasakoja Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Justas Kažys.

REKLAMA

Trys būdai

Didelius anglies dioksido kiekius į aplinką išmeta jėgainės ir stambios pramonės įmonės. Mokslininkas teigia, jog egzistuoja trys pagrindiniai CO2 surinkimo būdai. „Dujų surinkimas po degimo – jo metu. Tuomet CO2 surenkamas tiesiogiai pačiose įmonėse – šis metodas yra plačiausiai taikomas ir gerai įsisavintas“, – priduria doc. J. Kažys.

Kitas metodas – dujų surinkimas prieš sudegant – prieš deginat kuras yra dalinai oksiduojamas, o degimo metu kuras savyje neturi CO2 , o šios dujos yra nukreipiamos į surinkimo talpas.

REKLAMA
REKLAMA

Trečiasis būdas – degimas deguonies prisotintoje aplinkoje: „Šiam procesui reikalinga vėsinanti sistema, kurios metus švarios CO2 dujos keliauja į talpas. Dar kitas būdas, surinkti dujas iš aplinkos, yra tiesioginis „paėmimas“ iš oro, tačiau tai sudėtingas ir brangus procesas.“

Kur dėti toliau?

CO2 turi būti transportuojamas ir izoliuojamas. Docentas įsitikinęs, jog pigiausias būdas dujas transportuoti – vamzdynai, tačiau esant kitoms galimybėms, tai galima padaryti ir laivais. Vėliau dujas reikia izoliuoti. „Populiariausias metodas yra dujas įpurkšti į po žeme esančias ertmes, dažniausiai išnaudojamos naftos ir dujų telkinių vietos, – pasakoja doc. J. Kažys. – Techniškai CO2 gali būti patalpinamas ir buvusiose anglies kasyklų šachtose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šios dujos gali būti suleidžiamos į neišnaudotus naftos telkinius siekiant padidinti išgaunamos naftos produktų kokybę. Taip pat dujos gali būti izoliuotos vandenynuose, tačiau tai didina vandenyno rūgštingumą ir praktikoje šį metodą taikyti yra draudžiama.“ Dar vienas izoliavimo metodas, mokslininko žiniomis, saugojimas mineralinėje būsenoje: „Šiam tikslui panaudojami įvairūs metalų oksidai, o cheminių reakcijų metu anglis tampa stabiliais karbonatais.“

10 procentų – tiek ŠESD gali sumažėti

Europos Sąjungos (ES) siekis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją iki 2050 m. gali būti realus tik panaudojus visą turimą potencialą – tarp jų ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas. „Kadangi, vienas iš pagrindinių ŠESD šaltinių atmosferą yra didelės energetikos ir pramonės įmonės, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, ateityje, gali turėti apčiuopiamos naudos“, – mano Vilniaus universiteto docentas.

REKLAMA

Be to, jo nuomone, tobulėjant technologijoms ir krentant šios technologijos kainoms bei priėmus tinkamus tarptautinio ir valstybinio lygio įstatymus, galima tikėtis, kad šios priemonės potencialas siekia 10 ir daugiau procentų nuo visų ŠESD ištakų.

J. Kažys įsitikinęs, jog šios technologijos efektyvumas palaipsniui auga, tačiau jos yra laikinos ir kyla ištekėjimo grėsmė, o anglies saugojimas yra laikina išeitis: „Dabartinėmis sąlygomis pirmos kartos anglimi kūrenamos jėgainės yra 1,5–2 kartus brangesnės už įprastas.

REKLAMA

Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo veiklos sąnaudos priklauso nuo kuro, technologijos ir saugyklos tipo, tačiau, remiantis daugumos skaičiavimų rezultatais, dabartinės sąnaudos siekia 30–100 EUR už vieną saugomą CO2 toną.“

Šiandien šios technologijos praktiškai neteikia naudos, tačiau potencialiai jų indėlis į bendrą ŠESD kiekio mažinimą gali būti itin didelis. Pagal įvairius ES scenarijus, šių technologijų indėlis į elektros gamybą gali siekti net 19–32 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų