REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Kūrybingi ir atkaklūs lietuviai jau išmoko mūsų šalyje pagamintu šokoladu sudominti belgus, sūriais – prancūzus, o alumi – vokiečius. Ar užsieniečius savo produkcija gali patraukti ir Lietuvos vyndariai?

 Kūrybingi ir atkaklūs lietuviai jau išmoko mūsų šalyje pagamintu šokoladu sudominti belgus, sūriais – prancūzus, o alumi – vokiečius. Ar užsieniečius savo produkcija gali patraukti ir Lietuvos vyndariai?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors dėl nepalankaus klimato kokybišką vyną mūsiškiams pagaminti itin sudėtinga, lietuviai pasižymi išradingumu ir savo produkcija sugeba maloniai nustebinti net gilias vyndarystės tradicijas turinčių šalių gurmanus. Per 25-erius nepriklausomybės metus išragavę prancūziškus ir ispaniškus vynus, gimtinėje gaminamus gėrimus atranda ir įvairesnių skonių ieškantys tautiečiai.

REKLAMA

Prastos oro sąlygos neatbaido

Pagrindinė priežastis, kodėl neturime galimybių gaminti tradicinį vynuoginį vyną yra per trumpos vasaros ir saulės trūkumas – šilumamėgės vynuogės paprasčiausiai nespėja prisirpti. Tačiau prieš smalsių lietuvių norą sukurti savitą, sodrų ir išraiškingų spalvų gėrimą net gamta yra bejėgė. Lietuviškam vynui naudojamos gausiai derančios vietinės vyšnios, mėlynės, avietės ir net obuoliai. Vynas mūsų šalyje gaminamas ir pramoniniu būdu, ir mažose „boutique“ stiliaus šeimyninėse vyno daryklose. Lietuvos someljė asociacijos prezidento Arūno Starkaus teigimu, vyno gamyba Lietuvoje dar gana jauna tradicija. Iki šiol tuo užsiimdavo tik „Anykščių vynas“, savo istoriją skaičiuojantis beveik devynias dešimtis metų. Tačiau atsiranda vis daugiau entuziastų, kurie, pasak pašnekovo, siekia išpildyti tautiečių svajonę turėti išskirtinį lietuvišką vyną.

REKLAMA
REKLAMA

„Šie žmonės kokybės ir požiūrio į gaminamą produktą atžvilgiu yra labai pažangūs. Jie pradeda ne nuo masinio, o nuo rinktinio gaminio, todėl gali sau leisti negalvoti, kaip pagaminti kuo pigesnį vyną, kurį išgalėtų nusipirkti milijonas vartotojų. Galimybė didžiausią dėmesį skirti produkto kokybei yra didžiulis privalumas. Mažieji vyndariai gamina vyną negalvodami apie pinigus, todėl mes gauname išskirtinį ir kokybišką produktą“, - optimistiškai kalbėjo vyno žinovas A. Starkus.

Įperkamas ne visiems

Lietuviško vyno gamybos technologija nesiskiria nuo tradicinės, kuri naudojama Viduržemio jūros pakrantės šalyse. Fermentacija, maceracija ir visi kiti procesai vyksta tiek gaminant vynuogių, tiek bet kurių kitų uogų ar vaisių vyną. Pavyzdžiui, pietiečiai, norėdami pagaminti baltą vyną, naudoja baltą vynuogę, o lietuviai – baltą vaisių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, mūsų šalies mažųjų vyndarių produkcija įperkama toli gražu ne visiems. „Lietuviai vyno geria labai nedaug. Ir tą mažytę rinką reikėtų suskirstyti į didmiesčius ir likusią Lietuvą. Mažesnių miestų gyventojų perkamoji galia nedidelė. Štai, pavyzdžiui Zarasuose, kur esu įsikūręs, retas žmogus už vyną mokės daugiau nei 3,5 – 4 eurus. Tuo tarpu, mano vyno kaina siekia 9 eurus“, – pasakojo vyndarys iš Aukštaitijos Gintaras Sinkus.

Pašnekovo teigimu, tokią vyno kainą lemia brangi žaliava. Vyndarys prisimena, jog praėjusią vasarą jo gaminamam vynui naudojamų mėlynių kilogramas kainavo 13 litų, tuo tarpu iš Ispanijos atvežtų vynuogių buvo galima įsigyti vos už 2–3 litus.

REKLAMA

„Norint pagaminti kokybišką produktą, reikia geros žaliavos, taigi toks vynas yra brangus. O brangų produktą besirenkantis žmogus turi daug alternatyvų. Juk galvojama, kad jei brangus, tai būtinai turi būti prancūziškas, tiesa? Valstybės pavadinimas tikriausiai mažai ką pasako apie vyno kokybę, tačiau žmogus prieš save jaučiasi geriau. Jis galvoja: išleidau nemažai pinigų, bet užtat gėriau prancūzišką vyną“, - kalbėdamas apie stereotipus šypsojosi Gintaro Sino šeimos vyninės atstovas G. Sinkus.

Užsieniečius masina smalsumas

Tuo tarpu svečius iš užsienio lietuviškas vynas sudomina savo neįprastumu. Tai kažkas negirdėto ir neragauto, ypač pietiečiams. Šiaurės šalių gyventojams uogų ir vaisių vynai labiau įprasti. Vyno žinovo A. Starkaus teigimu, tokiose šalyse kaip Švedija ar Vokietija, šios rūšies vynams pristatyti netgi organizuojamos specializuotos parodos.

REKLAMA

„Užsieniečius mūsų šalies vynas patraukia savo netradiciškumu. Prancūzui ar anglui obuolys asocijuojasi su sidru, todėl paragauti ir susipažinti su lietuvišku obuoliniu vynu jiems paprasčiausiai atrodo egzotiška. Pavyzdžiui, mūsų gaminamas aronijų vynas yra pusiau sausas. Buvę atvejų, kai iš Prancūzijos atvykę lankytojai, ragaudami aronijų vyną, pradėdavo spėlioti iš kokios vynuogės pagamintas šis vynas“, - apie užsieniečių patirtis pasakojo didžiausios šalies vyno bendrovės „Anykščių vynas“ direktorius Audrius Zuzevičius. Lietuvos someljė asociacijos prezidentas A. Starkus viliasi, kad populiarėjant lietuviškam vynui ir augant jo gamintojų skaičiui, šis gėrimas taps šalies kulinarinio identiteto dalimi.

„Vynas – kultūros dalis. Per maistą ir gėrimus kuriame šalies tapatybę. Žmonės vežasi vynus ir iš Graikijos, ir iš Turkijos, nors šios šalys tradiciškai nėra laikomos vyno šalimis. Tiesiog žmogui, kuris mėgsta vyną, tai yra sąryšis su ta šalimi. Grįždamas iš kelionės lauktuvių jis nori parvežti tos šalies dalelę. Todėl mus geriausiai atspindi čia augančių juodųjų serbentų, mėlynių ar aviečių vynas. Manyčiau, kad ateityje lietuviškas vynas taps dar viena šalies identiteto gija šalia juodos duonos, varškės sūrio ar cepelinų“, - teigė A. Starkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų