„Didele dalimi galbūt tai ir lemia mažesnius pertvarkų tempus, bet politinė valia ir ministrės asmeninis įsipareigojimas yra svarbus. Tokį patikinimą gavau ir manau, kad ministrė tikrai gali toliau dirbti ir išties tiesiog daugiau dėmesio skirti problemoms, kurias su ja aptarėme“, – LRT Radijui teigia šalies vadovė.
– Šią savaitę Lietuvoje pradėjo klibėti net dviejų ministrų kėdės. Darbo partija (DP) nepatenkinta švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Ar atleisite jį iš pareigų?
– Na, labai tiesmukiškas klausimas. Pirmiausia turi būti premjero sprendimas, nes už Vyriausybės darbą atsako premjeras. Pagal Lietuvos įstatymus, pagrįstą teikimą dėl ministro atstatydinimo Prezidentui turi teikti tik premjeras. Jokios kitos institucijos negali daryti įtakos.
Tai, ką mes dabar matome – įvairiausius grasinimus, šantažą, iš tiesų atrodo labai nekaip. Ypač nekaip atrodo DP vadovų elgsena savo narių atžvilgiu, taip pat – ir premjero. Mėginimas šokdinti premjerą, grasinimai, šantažai įvairiomis priemonėmis, tarp jų – ir institucija, vadinama politine taryba, kuri neegzistuoja įstatymuose.
Grįžusiam vienam iš vadovų labai reikėjo matomumo. Pademonstruoti grynai kriminalinio pasaulio metodai, kas neva yra tikrasis Vyriausybės vadovas. Aš šį klausimą spręsiu tik tuomet, kai tai padarys premjeras. Tik tuomet bus mano atsakymas.
O dėl ministrės A. Pabedinskienės – trečiadienį su ja buvau susitikusi. Darbinio susitikimo metu aptarėme problemas, kurias matau, kur reikėtų pagreitinti tempus ir kam skirti daugiau dėmesio. Iš esmės nuomonės lyg ir sutampa.
Labai tikiuosi, kad ministrė supranta, jog išties šios kadencijos liko pusantrų metų, darbų yra daug. Turiu pripažinti, kad iš tiesų ministrės atsakomybė yra didžiulė. Ministerija nėra stipri. Didele dalimi galbūt tai ir lemia mažesnius pertvarkų tempus, bet politinė valia ir ministrės asmeninis įsipareigojimas yra svarbus. Tokį patikinimą gavau ir manau, kad ministrė tikrai gali toliau dirbti ir išties tiesiog daugiau dėmesio skirti problemoms, kurias su ja aptarėme.
– Kita aktualija – artėja Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-osios metinės. Kaip ši data bus minima ir kokiuose renginiuose dalyvausite Jūs asmeniškai?
– Taip, išties ši data yra svarbi visam pasauliui. Antrasis pasaulinis karas taip ir vadinamas dėl to, kad jis vyko visame pasaulyje. Tai buvo vienas iš kruviniausių karų. Įvairūs šaltiniai mini 60–70 mln. žmonių žūtį. Tai išties labai baisus karas, kaip ir bet kuris karas. Taigi jį minėti ir ypač – pagerbti aukas yra būtina. Europa tai daro gegužės 8 dieną.
Aš taip pat lankysiuosi Lenkijoje, kur susitiks valstybių vadovai, kur prasidėjo pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis – Vesterplatėje. Ten mes padėsime gėlių. Tai bus jau gegužės 7 dieną.
O Lietuvoje dalyvausiu ir taip pat padėsiu gėlių gegužės 8 dieną ant žuvusiųjų kapų – taip pagerbsiu Antrojo pasaulinio karo aukas.
