„Akivaizdu, kad jei norime būti atvira valstybė, turime išlaikyti ryšį su žmonėmis, kurie laikinai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gyvena, dirba, augina vaikus ne Lietuvoje, bet kuriems rūpi išlaikyti ryšį su valstybe ir Lietuvos pilietybę. Nesame tokia didelė šalis, kad galėtume atsainiai žiūrėti į savo žmones“, – savo požiūrį, dėl ko reikia keisti įstatymus, numatančius, kokiais atvejais išsaugoma Lietuvos pilietybė, dėstė vienas iš 38 parlamentarų, pasirašiusių siūlymą skelbti referendumą ir keisti Konstituciją aiškino liberalas Gintaras Steponavičius.
Politiko teigimu, reikiami dokumentai bus parengti per artimiausias dienas, ir projektas judės į priekį – dėl to, pasak jo, yra sutarta Seniūnų sueigoje, kurioje atstovaujamos visos parlamentinės partijos.
„Į teisininkų pastabas bus atsižvelgta. Mes parengsime ir kartu registruosime lydintį projektą – formuluotę, kaip turėtų būti pakeista Konstitucija. Seniūnų sueigoje yra sutarta, kad artimjiausiu metu šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę“, – redakcijai sakė G. Steponavičius.
„Manau, kad yra pakankamai platus politinis sutarimas, jog šis klausimas turi būti svarstomas“, – pridūrė jis.
Įstatymo projekte, kurį pasirašė tiek valdančiųjų, tiek opozicijoje dirbančių parlamentinių partijų nariai, siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl to, kad būtų pripažinta netekusi galios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis, kurioje konstatuojama, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pataisų iniciatoriai turės pasiūlyti ir naują datą, kadangi pasiūlytoji – rengti referendumą 2016 m. spalio 9 d. kartu su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais – kaip nurodo Seimo Teisės departamentas, neatitinka reikalavimo, kad referendumo data nustatoma atsižvelgus į Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo datą ir „turi būti skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos“.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
