„2012 metų spalio 14 dieną Lietuvos referendumas pasakė „ne“ bet kokiai naujai atominei elektrinei Lietuvoje. Lietuvos Konstitucija nenumato nė vieno referendumo, kurio valia neturi būti įgyvendinta, – sakė Z. Vaišvila, primindamas, kad referendumo rezultatai privalo būti įgyvendinti.
Pabrėžęs, kad atsakymas į referendumo klausimą „Ar statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje?“ buvo „didžiule balsų persvara „ne“, signataras sakė, kad Seime yra įregistruoti siūlymai keisti įstatymus, kuriais turi būti pripažintas netekęs galios Atominės elektrinės įstatymas ir susiję su juo įstatymai.
Anot Z. Vaišvilos, prabėgus metams po jo kreipimosi, Seimas „įjungė demagogiją ir pasakė, kad kadangi sprendimas nepriimtas, tauta referendume atmetė prašymą pritarti statyboms, tai ir nereikia įgyvendinti“. Nors Seimas pavedė Vyriausybei sukurti ir pateikti parlamentui naują apsirūpinimo elektros energija strategiją, kurios, spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Z. Vaišvila, iki šiol nėra. „Mes matome priešingą veiksmą – vis leidžiamus pinigus dėl VAE projekto, bandymus pritraukti tai Lenkiją, tai Latviją, tai Estiją, ir visų jų atsisakymus“, – kalbėjo signataras.
Jo teigimu, grupė Nepriklausomybės akto signatarų ir dabartinių Seimo narių yra pasirašę kreipimąsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, kad skubos tvarka į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl referendumo, kuriame tauta didele balsų persvara (daugiau kaip 62 proc. dalyvavusių – red. past.) nepritarė naujos atominės elektrinės statybai.
A. Nakas: referendumo rezultatus reikia įteisinti
„Valdžia suorganizavo referendumą ir paklausė tautos, ar ji nori naujos atominės elektrinės. Tauta atsakė, kad jos nenori. (…) Teliko įgyvendinti referendumo sprendimą. Tačiau valdžia iki šiol kalba apie naujos atominės statybą. Kalbėti, žinoma, galima, bet pirmiausia reikia padaryti tai, ką reikia padaryti, nes Seimas turi būti pavyzdys, kaip laikomasi įstatymų. (…) Pirmiausia reikia įvykdyti referendumo sprendimą ir tą klausimą baigti. O toliau valdžia turi galimybes ir teisę iš naujo agituoti už naujos atominės elektrinės statybą, įtikinėti gyventojus, kad tokio dalyko reikia, ir rengti naują referendumą, kuriame žmonės gal būt pritartų naujos atominės elektrinės statyboms“, – sakė A. Nakas. Pabrėžęs, kad „tauta pasakė „ne“, ir tuo viskas pasakyta, spaudos konferencijoje naujausias Seimo narys taip pat sakė ketinantis kreiptis į parlamentarus ir priminti apie tai, kad 2012 metų spalio 14 dieną vykusio referendumo rezultatus reikia įteisinti.
Ateitis – atsinaujinantys energijos šaltiniai
„Gyvenimas rodo, kad alternatyvi energetika jau ima viršų Lietuvoje, tai patvirtino ir Europos Komisijos (EK) tyrimas“, – sakė Z. Vaišvila, pabrėžęs, kad EK studijoje pažymėta, jog Lietuva netolimoje ateityje iš atsinaujinančių išteklių turės tiek elektros energijos, kad savo poreikius patenkins 300 proc. Jis taip pat sakė, kad Visagino atominė elektrinė „yra projektas dėl projekto, bet ne dėl Lietuvos ir jos žmonių“, o tie, kurie kalba apie atominės energetikos saugumą, užmiršta, jog Lietuvos energetikai dar 1972 metais „pasirašė išvadas, kategoriškai nepritariančias Ignalinos atominės elektrinės statybai vietoje, kur (planuojama) ir Visagino atominė elektrinė (…) ir per 50 metų geologinės struktūros nepasikeitė“.
Priminęs, kad didžiausių avarijų – Černobylyje ir Fukušimoje – pasekmės bus juntamos dar ilgai, jis pridūrė, kad mažesnių avarijų priskaičiuojama keli šimtai.
