REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Grūdus pirko, o atsiskaityti neskubėjo

 Skoloms bankui ir ūkininkams išaugus iki 656,28 tūkst. eurų, bendrovė nusprendė pasinaudoti restruktūrizavimo galimybe, nes tada skolų grąžinimas paskirstomas per ketverius metus. Bendrovė jau ne vienus metus vėlavo atsiskaityti už superkamus grūdus, tačiau šimtai lietuvių ūkininkų, sulaukę pasiūlymo derlių parduoti šiek tiek brangiau nei vidutiniškai rinkoje, rizikavo.

 Skoloms bankui ir ūkininkams išaugus iki 656,28 tūkst. eurų, bendrovė nusprendė pasinaudoti restruktūrizavimo galimybe, nes tada skolų grąžinimas paskirstomas per ketverius metus. Bendrovė jau ne vienus metus vėlavo atsiskaityti už superkamus grūdus, tačiau šimtai lietuvių ūkininkų, sulaukę pasiūlymo derlių parduoti šiek tiek brangiau nei vidutiniškai rinkoje, rizikavo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vieniems pasisekė „išmušti“ skolas, o kiti pinigėlius atgaus negreitai. Geriausiu atveju per teismo nustatytą bendrovės restruktūrizavimo laiką, o blogiausiu – paskelbus bendrovės bankrotą. Žinoma, jeigu, pardavus likvidų turtą, liks pinigų.

REKLAMA

Direktorius: „Aš pinigų nespausdinu“

Smulkaus ūkio Biržų rajone savininkė Svetlana Lopetienė šių metų sausį pardavė 7 t žirnių Kėdainių rajone veikiančiai UAB „Agrokontraktas“. Dabar džiaugiasi, kad nepardavė daugiau. „Pagal sutartį bendrovė už žirnius turėjo atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iš saldžialiežuvių vadybininkų girdėjau tik pažadus atsiskaityti kitą dieną, po dviejų ar trijų dienų. Kartą telefonu atsiliepė bendrovės vadovas ir pažadėjo atsiskaityti per savaitę, tačiau pažado neištesėjo. O paskutinis pokalbis telefonu su bendrovės direktorium apstulbino. Kai pareikalavau sumokėti pinigus, jis pakeltu balsu pareiškė neturintis pinigų spausdinimo mašinos ir paprašė, kad aš jam netrukdyčiau dirbti“, – pasakojo S.Lopetienė.

REKLAMA
REKLAMA

Po to pokalbio direktorius į telefono skambučius nebeatsiliepdavo. „Valstiečių laikraščiui“ pavyko prasibrauti iki daugeliui ūkininkų nebepasiekiamo UAB „Agrokontraktas“ direktoriaus Gintauto Volkevičiaus.

„Pagal mano duomenis S.Lopetienė žirnius pardavė sausio 20 dieną, o sausio 30 d. bendrovėje pradėtas restruktūrizavimo procesas, taigi dabar su ja atsiskaityti nebegalime“, – paaiškino bendrovės direktorius.

Vis dėlto yra abejonių. Kauno apygardos teisme nutartis dėl „Agrokontrakto“ restruktūrizavimo paskelbta 2014 m. lapkričio 27 d., o 2015 m. sausio 29 d. tik atmestas „Finastos“ skundas. Taigi bendrovės vadybininkas, o ir pats direktorius šių aplinkybių negalėjo nežinoti. Tačiau dėl tokio nedidelio kiekio, žinoma, neverta kreiptis į teismą. Nebent ūkininkė būtų principinga. Pavyzdžiui, vienas kėdainietis ūkininkas kreipėsi į teismą. Kai ieškinys jau buvo pateiktas, bendrovė skubiai jam grąžino per 20 tūkst. Lt skolą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasitikėti galima, bet rizikinga

Tiesą sakant, S.Lopetienė padarė klaidą, kad, prieš sudarydama derliaus pardavimo sutartį, nepatikrino šios bendrovės patikimumo. „Nesitikėjau, kad dėl tokios nedidelės sumos bendrovė rizikuotų susigadinti vardą“, – stebėjosi ūkininkė.

Suklydo ne ji viena. Negalutiniais duomenimis, į „Agrokontrakto“ tinklą pateko 174 ūkininkai. Vien pradelsti įsipareigojimai iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo 371 tūkst. eurų. Banko „Finasta“ duomenimis, per vienus metus „Agrokontrakto“ mokėtina suma ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 656,28 tūkst. eurų, o tai yra daugiau nei 50 proc. įmonės turto. Be to, „Finastos“ duomenimis, bendrovė pastaraisiais metais dirbo nuostolingai, pavyzdžiui, 2013 m. „Agrokontraktas“ patyrė per 700 tūkst. Lt nuostolių, o per aštuonis 2014 m. mėnesius – dar 256 tūkst. Lt nuostolių. „Agrokontrakto“ direktorius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad skola bankui „Finasta“ tėra 152 tūkst. eurų, o banko duomenimis, bendrovės skola yra 255 tūkst. eurų, arba 23–24 proc. bendrovės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų. Nors įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus duomenis, tačiau akivaizdu – pasitikėti „Agrokontraktu“ galima, bet rizikinga.

REKLAMA

Skolos bankams ir vagystė

Kaip įmonė nusirito iki dabartinės padėties? Tikėkimės, kad bendrovės vadovas nepyks, bet susidaro įspūdis, kad jo vadovaujamai bendrovei nesiseka jau nuo pirmų veiklos metų. Štai nuo 2000-ųjų bendrovė vertėsi didmenine prekyba šaldytais bei atvėsintais mėsos produktais Lietuvoje ir užsienyje, tačiau, sumažėjus mėsos pardavimo apimčiai, įmonė nusprendė prekiauti ekologiškais javais ir ankštinėmis kultūromis.

„Bėdos prasidėjo nuo Ūkio banko bankroto. Tada buvome priversti skubiai grąžinti paimtus kreditus, todėl pritrūkome apyvartinių lėšų. Po to kažkas pavogė iš Vokietijos gabentą mėsą. Vien dėl šios priežasties patyrėme 150 tūkst. Lt nuostolio“, – teisinosi G.Volkevičius.

REKLAMA

Tačiau vadovas negali pagrįsti, kaip susikaupė per 2 mln. Lt skolos. Kita bėda – kiekvieną mėnesį bendrovė bankui „Finasta“ turėjo grąžinti po 58 tūkst. Lt. Nejaugi vadovas nežinojo, kad skolas reikia grąžinti? Žinojo. Taip susidarė uždaras ratas. Norėdama atsikratyti skolų, bendrovė turėtų didinti apyvartą, tačiau to negali padaryti, nes trūksta lėšų žaliavai supirkti. Todėl įmonei priklausantis grūdų elevatorius panaudojamas tik apie 50 proc., o „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, – dar mažiau.

Kaip bris iš skolų liūno?

Bankas „Finasta“ iš paskutiniųjų priešinosi „Agrokontrakto“ restruktūrizavimui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas banko prašymui atšaukti restruktūrizavimą nepritarė. Kas yra įmonės restruktūrizavimas? Tai procedūra, kuria siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Įmonės restruktūrizavimo trukmė nustatoma restruktūrizavimo plane, tačiau ji negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Tiesa, teismas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę dar metams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar bendrovės vadovas turi realų planą išbristi iš skolų liūno? Tik įkyriai kalbinamas G.Volkevičius pasidalijo keliomis idėjomis.

„Mažinsime darbuotojų skaičių, parduosime dalį turto“, – tikino direktorius. „Parduosite? Ar turtas neužstatytas?“ – paklausėm bendrovės vadovo. „Neužstatytas, ne“, – neįtikinamai atsakė G.Volkevičius.

O štai redakcijos žiniomis, didelė turto dalis įkeista. Vadovas tikino, kad bendrovė gali parduoti kelis traktorius, kombainą, kitą techniką ir grąžinti ūkininkams skolas. Tai išeitis? O iš kur bendrovė gaus apyvartinių lėšų, juk dabar ūkininkai derlių „Agrokontraktui“ parduos tik tada, kai jis sumokės iš anksto? Taigi ar tokiomis sudėtingomis veiklos sąlygomis įmanoma dirbti pelningai? Redakcijos žiniomis, bendrovė planuoja peržiūrėti teikiamų elevatoriaus paslaugų įkainius. Pamanėte, kad siekdami didesnės apyvartos juos sumažins? Klystate! „Agrokontraktas“ planuoja kai kurių paslaugų įkainius didinti net iki 65 proc. ir, nepatikėsite, kaip tik dėl šios priežasties tikisi uždirbti daugiau pajamų ir jas skirti skoloms grąžinti. Be kita ko, „Agrokontrakto“ vadovas planuoja dar vieną fantastišką operaciją – ketina Lietuvos ir Latvijos perdirbimo įmonėms tiekti mėsą. Kaip, iš kur, ar apsimokės? Tokių argumentų bendrovė kreditoriams dar nepateikė, tačiau pareiškė, kad bendrovė jau yra sudariusi sutartį dėl papildomo kiekio vištienos filė realizavimo Latvijoje.

REKLAMA

Galimos pasekmės

„Agrokontrakto“ direktoriaus įtikinėjimais jau patikėjo teismas, gal patikės ir ūkininkai, tačiau bankininkai jau dabar nepritaria restruktūrizavimo idėjai. Pasak bendrovės restruktūrizavimo administratoriaus Kęstučio Stankaus, per šešis mėnesius kreditoriams bus pateiktas bendrovės restruktūrizavimo planas. Ar kreditoriai jam pritars? Reikia surinkti du trečdalius balsų. Bankas, turintis 23–24 proc. balsų, tikėtina, restruktūrizavimui nepritars. Kokios pasekmės laukia bendrovės, jeigu restruktūrizavimo planas bus atmestas? „Kai atmes, tada ir svarstysime“, – sakė G.Volkevičius.

REKLAMA

O administratorius K.Stankus pasakė tiesiai šviesiai: „Įstatymai nenumato pasirinkimo. Tada bendrovei tektų parduoti turimą turtą ir pagal įstatymuose numatytą eiliškumą grąžinti skolas.“

Įmonės balanse įrašyto turto vertė – 1,045 mln. eurų. Tiesa, nereikia manyti, kad už tokią sumą įmanoma turimą turtą parduoti. Tačiau G.Volkevičius įsitikinęs, kad skoloms grąžinti turto užteks.

Restruktūrizavimo atveju ūkininkai irgi neturėtų prarasti vilčių. Nors įmonė vis dar dirba nuostolingai, tačiau nuostoliai mažėja, taigi yra vilčių, kad kada nors įmonė pradės dirbti pelningai. Gal nuo 2017 m. liepos, kai „Agrokontraktas“ grąžins skolą bankui? Dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo į teismą kol kas kreipėsi tik vienas ūkininkas, kuriam „Agrokontraktas“ buvo skolingas per 20 tūkst. Lt. Naujausiomis žiniomis, bendrovė su ūkininku atsiskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsargumo išmokė patirtis

Problemų bendradarbiaujant su „Agrokontraktu“ patyrė daug ūkininkų. Paprašėme jų pasidalyti savo patirtimi – kokias jie padarė išvadas? „Valstiečių laikraštis“ jau rašė apie aktyvų Biržų krašto ūkininką Arvydą Džiulną. Prieš 5–7 metus „Agrokontraktas“ išbandė ir jo kantrybę. Pinigus ūkininkui pavyko atgauti po kelis mėnesius trukusių gaudynių.

„Pasimokiau. Dabar derlių parduodu tik patikrintiems supirkėjams. Kolegoms ūkininkams patarčiau dažniau skaityti laikraščius ir, prieš sudarant sutartį su nauju supirkėju, pasiteirauti informacijos iš kitų ūkininkų, be to, daug informacijos galima rasti internete“, – patarė A.Džiulna.

REKLAMA

Problemų su „Agrokontraktu“ ir dar keliomis bendrovėmis turėjo ir šalyje žinomas avių augintojas Jūris Milišiūnas. „Ant supirkėjų kaktos neparašyta, kad jie yra sukčiai. Be to, kai kurie supirkėjai nukenčia kaip tarpininkai ir nebegali atsiskaityti su grūdų augintojais. Viena bendrovė ir iš manęs „nusinešė“ apie 60 tūkst. Lt, ir gaudyk vėją laukuose“, – sakė J.Milišiūnas ir pritarė kolegai, kad bendradarbiauti reikia su šešėlio neturinčiomis bendrovėmis.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas pritarė J.Milišiūnui: „Pasiūlymų parduoti grūdus Kėdainių rajono ūkininkai sulaukia tikrai daug. Kaip išvengiame apgavysčių? Tiesiog daugiau bendraujame, pasitariame.“

REKLAMA

Komentaras

Negailėkite kelių eurų mokesčiui

Saulius Daniulis , Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

UAB „Agrokontraktas“ pastaraisiais metais supirko daug ekologiškų grūdų, žinau, kad ne su visais ūkininkais atsiskaitė. Paprastai nukentėję ūkininkai nenori prisipažinti, kad susigundė vilionėmis šiek tiek brangiau parduoti derlių. O štai man tokie pasiūlymai visada sukelia įtarimų, todėl pasitikrinu. Šiuo metu Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai „Agrokontraktui“ grūdus parduoda tik tada, kai bendrovė sumoka iš anksto. Aš to reikalauju iš visų naujų supirkėjų. Akivaizdu, kad smulkių ūkių savininkams ypač trūksta informacijos apie tokių įmonių patikimumą. Kaip ją gauti? Nepagailėti kelių eurų nario mokesčiui, dalyvauti žemdirbių organizacijų veikloje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų