Pagal energetikos tvarumą Lietuva pasaulyje smarkiai šoktelėjo į viršų. Po SGD terminalo atidarymo ir būsimų elektros jungčių nutiesimo mūsų šalis, ko gero, pateks į ir pirmą dešmtuką.
Pasaulio energetikos taryba pasiūlė vertinti šalių energetinį tvarumą pagal tai, kaip jos subalansuoja tris dedamąsias: užtikrina pakankamą energetinį saugumą, siekia, kad energija būtų pasiekiama ir įperkama bei mažiausiai teršiant aplinką.
Kaip šiame kontekste atrodo atominės energetikos plėtojimas? Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ tvirtina, kad pasaulis paskutiniais metais atominės energetikos galingumų nepadidino:
„Kai kurios šalys vysto atominė energetiką, kai kurios uždarinėja savo atomines elektrines. Šį sektorių daugiau vysto tos valstybės, kurios turi stiprią atominės energetikos pramonę, gamina atominius reaktorius ir juos aptarnauja. Tai Rusija, Kinija, Prancūzija. Lietuva, statydama AE, neturėtų papildomos naudos, mūsų šalies pramonė tokių darbų nedaro. Daug kas įsivaizduoja, kad tokiame objekte dirbtų labai daug žmonių ir tai Visagino regionui sukurtų papildomą vertę. Tuo metu naujausiose AE dirba tik keli šimtai žmonių. Ne taip, kaip mūsų IAE, kurioje dirbo keli tūkstančiai“.
R. Juozaičio tikinimu, reaktorius, jeigu būtų nuspręsta statyti, Lietuvai esą būtų per didelis:
„Vasarą mes naudojame 800-900 megavatų, reaktorius būtų 1300 megavatų galios. Vadinasi, susidarytų tam tikras disbalansas. Antra vertus, turime tokią kaimynę, geopolitinė situacija gana pavojinga, norima statyti tokį objektą prie sienos, kai 30 procentų Drūkšių ežero yra Baltarusijos teritorijoje. Taigi, esant įtemptai situacijai, mūsų kaimynei sustabdyti AE darbą būtų gana lengva“.
Anot pašnekovo, dabar esą reikėtų investuoti į mažesnes elektrines, kurios būtų „išbarstytos“ po visą šalį, plėtoti, sakykim, vėjo energetiką:
„Daug kas sakys, kad tokios elektrinės gali dirbti tik pučiant vėjui, bet mes turime Kruonio HAE, mes turėsime jungčių, turėsime galimybių importuoti elektros energiją. Taigi, reikėtų sustoti ties tuo VAE projektu, įvardinti, kad ekonomiškai jis nėra patrauklus. Skandinavijos rinkoje kaina yra apie 3 ct/kWh, tuo metu optimistiniai skaičiavimai rodo, kad VAE kaina galėtų būti 6 centai, pesimistiniais skaičiavimais – apie 10 centų. Vartotojams kiekvienais metais reikėtų mokėti didžiules sumas, kad būtų išlaikoma ta AE“.
Tuo pat metu R. Juozaitis teigia, kad nereikėtų atominės energetikos išbraukti iš dienotvarkės:
„Reikėtų pasižiūrėti, kokiu keliu eina pasaulis, kokie reaktoriai bus statomi, kokie bus nauji projektai. Lietuvai ateityje pačiai pasistatyti porą 300-400 megavatų galios reaktorių gal ir būtų patrauklu. Dabar gi reikėtų koncentruotis į atsinaujinančius šaltinius“, – kalbėjo R. Juozaitis.
