Dar ir šiais laikais kai kurie ūkininkai laukia eilėse prie elevatorių ir tikisi grūdus parduoti už nurodytą kainą. Tačiau tikroji pardavimo kaina būna gerokai mažesnė. Kodėl? Todėl, kad supirkėjas atskaičiuoja grūdų džiovinimo, valymo kainą ir dar nori uždirbti. Štai šalyje žinomo Radviliškio rajono Pociūnėlių kaimo ūkininko Rimanto Garucko skaičiavimais, už minėtas paslaugas ūkininkas nuo kiekvienos grūdų tonos gali prarasti apie 140 kg. Be to, gaišta laiką, o parduodamas vis tiek negali būti tikras dėl parduodamų grūdų kokybės.
„Blogiausia, kad toks ūkininkas neturi kur trauktis. Jis turi parduoti grūdus kaip galima greičiau, nes rizikuoja patirti nuostolių. Atveža grūdus į elevatorių ir stovi nulenkęs galvą, nes supirkėjai žino, kad jis neturi kito pasirinkimo“, – kalbėjo Rimantas. Nusikeikia toks ūkininkas mintyse, parduoda grūdus pigiau nei jie verti ir važiuoja namo dantis grieždamas.
„Aš grūdus parduodu švarius ir tinkamo drėgnumo. Supirkėjai negali prisikabinti ir jiems belieka priverstinai juokauti, kad prarastų pelną, jeigu vieną dieną visi ūkininkai parduotų tik tokios kokybės grūdus“, – sakė R.Garuckas.
Taigi tikruoju savo ūkio šeimininku galite tapti tik įsigiję grūdų džiovyklą. Vieną džiovyklą R.Garuckas jau turi, tačiau 500 ha ūkyje praverstų dar viena.
Sakote, Lietuvoje būna ir sausų vasarų? Būna. Tačiau ūkininkių skaičiavimais, įvertinus ne tik paslaugų įkainius, bet ir galimus derliaus praradimus bei nervų kainą, grūdų džiovykla atsiperka per 2–3 lietingus sezonus.
Ūkininkavimas pasikeitė iš pagrindų
Beje, kai kurie ūkininkai džiovyklas įsigijo savo lėšomis. „Kai prieš metus įsigijau „Antti-Teollisuus Oy“ („Antti“) kompanijos mobiliąją grūdų džiovyklą, mano ūkininkavimas pasikeitė iš pagrindų“, – padarė išvadą Juostaviečiuose (Biržų r.) ūkininkaujantis Arvydas Džiulna.
Ką reiškia „pasikeitė iš pagrindų“? „Štai ekologiniame ūkyje auginu pupas, o jas reikia džiovinti net itin sausais metais. Šią paslaugą tekdavo pirkti, prašinėti, maldauti. Gaišdavau laiką, gadindavau nervus. Didelė rizika prarasti dalį derliaus – ne juokai. O dabar jau galiu drąsiai sudaryti derliaus pardavimo sutartis fiksuotomis kainomis“, – aiškino A.Džiulna.
Praėjusią savaitę lankydamasis Suomijos ūkiuose A.Džiulna labai atidžiai domėjosi ir „Antti“ kompanijos gaminamomis biokuro krosnimis. Ūkininkas turi miško, ūkininkaujant taip pat susikaupia atliekų, kurias galėtų panaudoti.
Kartu su Arvydu Suomijoje viešėjęs ūkininkas iš Grinkiškių (Radviliškio r.) Alvydas Liugas buvo itin pakilios nuotaikos, nes žinojo, kad suomių pagaminta džiovykla jau plukdoma Baltijos jūra ir ūkį pasieks per dvi paras. Mišrų ūkį turintis Alvydas džiovins kviečių ir kukurūzų grūdus.
Gal apie grūdų džiovyklas ir biokuro krosnis svajoja tik grupelė savarankiškų ūkininkų? „Antti“ kompanijos partnerės Lietuvoje UAB „Rovaltra“ direktorius Romualdas Trainaitis į šį klausimą atsakė skaičių kalba: „Per dvejus metus Lietuvoje pardavėme 45 šios kompanijos grūdų džiovyklas. Šįmet Lietuvos ūkininkai jau užsakė 15 „Antti“ džiovyklų ir, jaučiu, jų paklausa sparčiai augs.“
Nors kai kurie ūkininkai džiovyklas įsigijo tik savo lėšomis, tačiau dar daugiau ūkininkų šį pirkinį planuoja įsigyti pasinaudoję ES bei valstybės parama. Štai todėl daug ūkininkų žinias apie paraiškų teikimą pagal Kaimo plėtros programas gaudo kaip orą. Žemės ūkio ministerija turėtų paskubėti, nes naujas sezonas jau čia pat.
Gamykloje dirba robotai
Iš esmės visi „Antti“ gamykloje apsilankę ūkininkai planuoja anksčiau ar vėliau įsigyti grūdų džiovyklas, o vėliau ir biokrosnis, tačiau apsilankymas įmonėje ir susitikimas su jos vadovais bei konsultantais buvo labai naudingas. Nors „Antti“ kompanijos apyvarta 2014-aisiais siekė 21 mln. Eur, o jos gaminius, be suomių ir lietuvių, perka estai, latviai, lenkai, rumunai, moldavai, rusai ir ukrainiečiai, tačiau kompanijos direktorius ir vienas jos savininkų Kale Isotalas lietuvius ūkininkus pasitiko prie įmonės durų.
„Šalia gamyklos yra ir mano 450 ha ūkis. Tai, ką pagaminame gamykloje, pirmiausia išbandau savo ūkyje“, – patikino K.Isotalas. 1952-aisiais nedideliame sandėlyje veiklą pradėjusios įmonėlės plotas per 63 metus išaugo iki 15 tūkst. kv. m. Šiuo metu gamykloje dirba per 100 darbuotojų, tačiau ateityje jų skaičius žymiai neišaugs, nes gamykla automatizuota, daug darbų atlieka robotai. „Sunkiausius ir tikslumo reikalaujančius darbus 24 valandas per parą atlieka robotai. Jie nepavargsta, neserga, dirba tiksliai, kokybiškai ir patikimai“, – sakė K.Isotalas.
Trijų tipų džiovyklos
Pagal veikimo principus „Antti“ gaminamos „Agrosec“ džiovyklos skirstomos į tris tipus: porcijinės, nepertraukiamo srauto ir jungiančios abu tipus.
„Visose džiovyklose sumontuota grūdų pirminio valymo sistema. Džiovykloje grūdai juda ratu, todėl net labai drėgni grūdai džiovinami tolygiai ir kokybiškai. Be to, džiovinant galima reguliuoti oro srauto kiekį ir temperatūrą. Atkreipkite dėmesį, kad džiovyklų elevatoriai turi specialius kaušelius be dugno, kurie saugo grūdus nuo pažeidimų. Apskritai, „Antti“ kompanija pati gamina beveik visas detales ir tuo skiriasi nuo konkurentų“, – suomiškų džiovyklų niuansus vardijo „Antti“ kompanijos atstovas Baltijos šalyse Egidijus Steponavičius.
Pasak UAB „Rovaltra“ direktoriaus R.Trainaičio, Lietuvos ūkininkai labiausiai domisi mobiliomis porcijinio tipo džiovyklomis. Nepertraukiamo srauto džiovyklos tinka itin stambioms bendrovėms.
Planuoja įsigyti porcijinę džiovyklą
Kauno rajone Čekiškės seniūnijoje ūkininkaujantis Valdas Bubliauskas jau turi įsigijęs kitos kompanijos džiovyklą, tačiau sakė planuojantis nusipirkti dar vieną, ir labai tikėtina, jog tai bus „Antti“ gaminama džiovykla. Ūkininkui patiko Kuusjoki vietovėje įsikūrusio Miko Ajelos ūkyje veikianti porcijinė džiovykla ir ventiliuojama grūdų talpykla.
„Džiovyklą galima naudoti ir grūdams atvėsinti. Neventiliuojamuose aruoduose įkaitusius grūdus saugoti yra pavojinga“, – sakė V.Bubliauskas.
Taigi kaip grūdai džiovinami Miko Ajelo ūkyje? „Pirmiausia jie įšildomi ir keliami į viršų. Grūdams slenkant per bunkerį, kuriame nevyksta šildymo procesas, drėgmė iš vidurio eina į pakraščius. Naudojant didesnį oro srautą ir mažesnę temperatūrą grūdai džiovinami optimaliai“, – pasakojo Mika Ajela.
„Antti“ džiovyklą ir grūdų saugojimo talpyklas M.Ajela įsigijo 2000-aisiais, tačiau tvarkingo ūkininko prižiūrimi pastatai ir įranga mažai skiriasi nuo kito ūkininko įsigytos prieš metus.
Lietuvių ūkininkų delegacijai didelį įspūdį paliko Koski vietovė, kur įsikūrę ūkininkai Tomis Meleris bei Heikis Rantanenas. Šių ūkių savininkai, naudodamiesi ES ir valstybės parama, iš „Antti“ kompanijos įsigijo vadinamąjį visą paketą, t. y. džiovyklą, grūdų saugojimo bokštus ir biokrosnis, kurios naudojamos ne tik grūdams džiovinti, bet ir gyvenamosioms patalpoms šildyti. Pavyzdžiui, Tomis Meleris prieš penkerius metus turėjo įmonę, kuri gamino įrangą kiaulininkystės ūkiams. „Išėjęs užtarnauto poilsio, savo malonumui nusprendžiau imtis augalininkystės“, – pasakojo T.Meleris.
Arčiau lietuviškosios realybės buvo Aku-Peka Vainolos ūkis. Šis ūkininkas iš „Antti“ kompanijos įsigijo tik grūdų džiovyklą, o talpyklas ir kitus pastatus susirentė savo jėgomis. A.Vainola, be kita ko, užsiima ir pieno gamyba.
Suomijoje viešėję ūkininkai į namus grįžo pilni idėjų, tačiau ne mažiau jų bus galima pasisemti ir parodoje „Ką pasėsi 2015“, UAB „Rovaltra“ stende. Apie tai rašysime išsamiau, tačiau jau dabar galime pasakyti, kad kompanija „Antti“ baigia montuoti specialiai šiai parodai skirtą mobiliąją porcijinę grūdų džiovyklą. Apsilankykite „Rovaltra“ stende, ir šios bendrovės konsultantai atsakys į visus jūsų klausimus.
