Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, liberalas
Ką gi, po Minsko vėl girdime pareiškimus iš mūsų Rytų kaimynės – suprask, Rusija čia ne prie ko. Gal šios šalies vadovai net Minske nesilankė, tik kažkas Aliaksandro Lukašenkos nešiojamą kavą kibirais gėrė?..
Ar daugiau nei 15 valandų „derybos“ Minske, kad ir tokiu keistu formatu, kad ir ne visai su ES įgaliojimais, duos bent kokių apčiuopiamų rezultatų? Ar nuo vasario 15-osios? Tai dar pamatysime.
Leiskite atkreipti Jūsų dėmesį į tai, ką pamatėme. Rusijos Federacijos vadovai, užsispyrusiai neigę savo prisidėjimą prie teroristų veiksmų Ukrainoje, Minske nepraleido puikios progos atsiskleisti.
Užtenka pacituoti Vladimiro Putino Minske išsakytus žodžius. Miego trūkumas, matyt, padėjo apnuoginti jo, jei galima prisiminti chrestomatinį apibūdinimą, „sielą“ – tik ne kaip Rusijos prezidento, bet kaip teroristų, žudančių civilius žmones ir ukrainiečių karius Ukrainoje, aukščiausiojo atstovo. Žinančio menkiausias smulkmenas apie savo gaujų pozicijas nepriklausomos šalies kaimynės teritorijoje.
Tiems, kurie iki šiol abejojo, kas yra pasiskelbusių Donecko ir Luhansko pseudorespublikų šeimininkas, – naudinga atidžiau panagrinėti.
Štai ką V. Putinas pareiškė iškart po derybų pabaigos Minske: „Kalbant apie tai, kodėl taip ilgai nepavyko rasti sutarimo, – manau, taip nutiko dėl to, kad, deja, Kijevo valdžia iki šiol atsisako užmegzti tiesioginį kontaktą su Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos atstovais.“
Po to – įdomiau. „Nors minėtosios respublikos nepripažintos, nereikia nusigręžti nuo realybės. Jeigu visi nori susitarti ir užmegzti santykius, būtina ieškoti tiesioginių kontaktų. Bet MES dirbome tokiomis sąlygomis, kokios buvo, ir susitarėme dėl daugelio dalykų (…)“, – teigė V. Putinas.
Toliau V. Putinas pranešė naujieną, esą teroristai yra apsupę 6–8 tūkst. Ukrainos karių. „Jeigu tokia apsuptis yra, tuomet, remiantis normalia logika, apsuptieji mėgins iš jos prasiveržti, o tie, kurie yra išorėje, mėgins organizuoti koridorių apsuptiems kariams išeiti“, – aiškino gerai informuotas Kremliaus vadovas.
„Mes su ponu Petro Porošenka sutarėme, jog duosime nurodymą (AŠ esu pasirengęs tai padaryti) mūsų kariniams ekspertams, kad išsiaiškintume, kas gi iš tikrųjų vyksta realiame gyvenime.“ Tikriausiai kalbėta apie Ukrainos Debalcevę.
Štai Jums ir Rusijos prezidentas, Rusijos karinių pajėgų vadas, Donecko bei Luhansko teroristinių pajėgų aukščiausiasis atstovas, naktimis kartais advokataujantis Minske savo dalinių interesams.
Turbūt ne vieną naują frazę iš geradario tarpininko-derybininko išgirsime. Ar kas nors padės sustabdyti raketų salves į Ukrainos miestų ir gyvenviečių kiemus? Vienintelis įmanomas kelias dabar – neatsitraukti ir iš anksto nenurašyti visų galimų (o gal būtinų) priemonių, kurias šiandien Vakarų lyderiai vis dar laiko rezerve.
