Lopšelio-darželio „Pasaka“ darbuotojai atlyginimų mokėjimo dienos laukia spėliodami, ar pinigus gaus laiku. Kolektyve jau girdėti kalbų, kad nemokamų atostogų šįmet, matyt, nepavyks išvengti. Mat biudžetinei įstaigai, iš Savivaldybės gaunančiai lėšų 11-ai mėnesių, dar teks papildomai sutaupyti daugiau nei 40 tūkst. litų. Tiek kainavo „Pasakos“ direktorės Dalijos Valionienės noras kuo greičiau, nepaisant įstatymų, atsikratyti ne pačia mėgstamiausia auklėtoja.
Nors visų instancijų teismai vienas po kito pripažino, kad auklėtoja buvo atleista neteisėtai, ir priteisė jai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, D. Valionienė vis tiek iš įstaigos kišenės mokėjo advokatams tikėdamasi laimėti, o nepavykus pareiškė teisme pasigedusi teisingumo.
Auklėtoją pavertė pravaikštininke
Darželio auklėtoja 23-ejus metus išdirbusi Irena Čipinienė su ilgamete darboviete atsisveikino taip, kad bent jau buvusi direktorė ją dar ilgai minės. Įstaigos vadovė D. Valionienė, motyvuodama lopšelyje-darželyje vykdoma grupių pertvarka, pensinio amžiaus sulaukusiai auklėtojai sumažino darbo krūvį. Ne visu etatu dirbti I. Čipinienė nesutiko ir sulaukė įspėjimo apie atleidimą.
Veikiausiai auklėtoja taip ir būtų atsisveikinusi su pareigomis, jei ne direktorės susipainiojimas Darbo kodekso elementariausioje vietoje. Teisės aktai numato, kad nuo įspėjimo iki atleidimo turi praeiti du mėnesiai. Tačiau D. Valionienė paskubėjo. Įsakymą apie I. Čipinienės atleidimą pasirašė dviem savaitėmis anksčiau. Direktorė pražiūrėjo, kad pasiligojusi auklėtoja tiek laiko turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir terminas iki atleidimo turėjo būti pratęstas.
Skubotai atleista I. Čipinienė kreipėsi pagalbos į advokatus, o direktorė, suvokusi, kad apėjus įstatymą įstaigai gresia finansiniai nuostoliai, suskubo taisyti klaidą. Savo įsakymą apie auklėtojos atleidimą panaikino jau kitą dieną ir desperatiškai ėmėsi ieškoti vieną dieną atleistos, o kitą vėl priimtos darbuotojos. Net antstolius nusiuntė į namus auklėtojos atvesdinti. Visą tą laiką I. Čipinienei buvo skaičiuojamos pravaikštos.
Bėgo nuo darbdavio
D. Valionienė teisinasi I. Čipinienės taip ir nesuradusi, bet sulaukusi šaukimo į teismą. Pedagogei teisme atstovavęs advokato A. Penelio padėjėjas Rytis Kazilevičius tvirtina, jog jo klientė neturėjusi minčių pasipelnyti švietimo įstaigos sąskaita, todėl teisme pasiūlė darbdaviui taikos sutartį.
I. Čipinienė už daugiau nei du dešimtmečius pedagoginio darbo iš darbdavio pageidavo šešių mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinės kompensacijos, pakeisti įrašus „Sodros“ duomenų bazėje, nes auklėtojai visą tą laiką buvo fiksuojamos pravaikštos, taip pat kompensuoti bylinėjimosi išlaidas ir atlyginti neturtinę žalą – iš viso apie 23 tūkst. Lt.
„Dėl visų šitų sąlygų buvo galima derėtis, bet oponentai nebuvo nusiteikę mokėti daugiau nei išeitinę kompensaciją ir šiek tiek bylinėjimosi išlaidų padengti. Mūsų pateiktos sąlygos jiems buvo nepriimtinos, darbdavio sąlygos buvo grįžti į darbą“, – „Sekundei“ pasakojo R. Kazilevičius.
Sugrįžti į darbą Į. Čipinienė nesutiko. Pasak ją gynusio teisininko, galima numanyti, kad darbdavys vis tiek ieškotų galimybių atleisti nepageidaujamą darbuotoją ir sudarytų tokias sąlygas, kad ji netektų galimybės apginti savo teises teisme.
„Dėl to, mano supratimu, grįžimas į darbą buvo neįmanomas. Tai ne vienos dienos, o ilgus metus švietimo įstaigoje brendusi problema. Kol galų gale ją vainikavo teisminiai ginčai. Jie mano klientei nebuvo lengvi. Moteris teismo posėdžiuose ne kartą pravirko“, – tvirtino R. Kazilevičius.
D. Valionienei pareiškus, kad lopšelis-darželis yra biudžetinė įstaiga ir neturi lėšų tenkinti auklėtojos pasiūlytos taikos sutarties sąlygų, Apylinkės teismas nusprendė bylą nagrinėti iš esmės. Advokato padėjėją stebina, kad šalims vos spėjus išsiskirstyti dar tą pačią dieną teismas priėmė nutartį padėti šioje istorijoje tašką – I. Čipinienės ieškinio net nenagrinėti.
„Nežinau tokios nutarties motyvų, bet žinant, kad ją priėmusi teisėja labai profesionali ir turi ilgametę darbo patirtį, iki šiol nesuprantu, kodėl galėjo gimti tokia nutartis“, – stebisi R. Kazilevičius.
Sunkioji artilerija nepadėjo
Gynėjo palaikoma auklėtoja į darbą nesugrįžo ir nenuleido rankų – apskundė Apylinkės teismo nutartį ir šiam teko bylą atversti iš naujo. Antrą kartą į šią istoriją įsigilinęs teismas konstatavo, kad auklėtoja atleista neteisėtai. Nors byla išnagrinėta labai operatyviai, bet I. Čipinienei priteisiama suma jau gerokai didesnė, palyginti su prašytąja taikos sutartyje, ir siekia apie 29 tūkst. Lt. Teismas pareiškia, kad nuo nutarties įsigaliojimo už kiekvieną pradelstą su auklėtoja atsiskaityti dieną lopšelio-darželio skola augs 104 Lt.
Bet D. Valionienė atleistai darbuotojai pinigų nebuvo nusiteikusi mokėti ir griebėsi sunkiosios artilerijos. Direktorė pasamdo darbo teisiniuose santykiuose besispecializuojančią Vilniaus advokatų kontorą ir Apylinkės teismo sprendimą apskundžia aukštesnės instancijos Apygardos teismui. Šis skundą nagrinėja keletą mėnesių ir galų gale jį vis tiek atmeta – darželio skola I. Čipinienei dar labiau išauga.
D. Valionienė griebiasi paskutinio šiaudo ir Apygardos teismo sprendimą apskundžia Aukščiausiajam Teismui. Šis, išnagrinėjęs skundo argumentus, pripažino juos nepagrįstais ir skundą atsisakė priimti.
„Lopšelis-darželis iki kovo pradžios gali dar kartą teikti skundą Aukščiausiajam Teismui, bet labai abejoju, ar tai būtų sėkminga“, – mano R. Kazilevičius. Pinigų išsireikalavo per antstolius Per visą bylinėjimosi laiką biudžetinės įstaigos skola neteisėtai atleistai I. Čipinienei išaugo kone dvigubai – nuo jos prašytų 23 tūkst. Lt iki 40 tūkst. Lt. R. Kazilevičių stebina, kad lopšelio-darželio steigėja Savivaldybė, turinti Teisės skyrių, ne tik neužbėgo už akių tokiai skolai, bet dar ir pati prisidėjo ją didinant.
„Mes padarėme viską sąžiningai, kad sutaupytume mokesčių mokėtojų pinigų ir biudžeto lėšų. Asmeniškai pats lankiausi Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriuje, perspėjau, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai privalo iš karto būti išmokėti pinigai. Tik po to, kai iš Savivaldybės ir darželio gavome atsakymus, kad jie tikisi kitokio Aukščiausiojo Teismo sprendimo, buvome priversti kreiptis į antstolius“, – teigė R. Kazilevičius.
„Pasakos“ lopšeliui-darželiui neliko nieko kita, kaip pagaliau išmokėti I. Čipinienei dėl direktorės atkaklumo susikaupusią krūvą pinigų. Priešingu atveju įstaigos delsimas būtų atsirūgęs visiems darbuotojams – dėl teismo sprendimo nevykdymo areštuota įstaigos sąskaita.
Maža to, kad dėl direktorės klaidos švietimo įstaiga turėjo solidžiai atseikėti neteisėtai atleistai darbuotojai, iš lopšelio-darželio kišenės buvo mokama bergždžius skundus teismams rašiusiems Vilniaus advokatams. Kiek kainavo jų paslaugos, informacija saugoma po devyniais užraktais. „Pasakos“ buhalterė tvirtina ataskaitą pateikusi Švietimo skyriui, šio specialistė, paklausta apie atlygį advokatams, tik gūžčioja pečiais.
Apnuogino valdininkų ydą
Kartu su „Pasakos“ lopšelio-darželio direktore ir jos pasamdytais advokatais teismų slenksčius mynė trečiąja šalimi įtrauktos Savivaldybės teisininkai. R. Kazilevičius sako suprantantis, kad profesiniu atžvilgiu jie elgėsi pagrįstai gindami Savivaldybės interesus ir bandydami įrodyti, esą teisybės ieškanti pedagogė neteisi. Tačiau jam keista, kad Savivaldybės teisininkai, išmanantys įstatymus ir puikiai žinoję, kad nevykdant teismo sprendimo kiekviena pradelsta diena neša nuostolį, nieko nedarė, kad I. Čipinienei būtų kuo greičiau išmokėti pinigai.
„Nelabai suprantu, kodėl reikėjo ignoruoti pasekmes, kurios ir taip aiškios. Privalu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, konstatavusį, kad darbuotoja atleista neteisėtai. Bet darželis su Savivaldybe patys tempdami bylinėjimosi procesą sukaupė tokią nemažą sumą mano klientei“, – stebisi R. Kazilevičius.
Advokato padėjėjo nuomone, į teismą persikėlęs darbdavio ir atleistosios darbuotojos ginčas niekuo neišskirtinis. Tokių bylų teismuose būta ne vienos ir jų bus ateity.
Ši istorija, pasak R. Kazilevičiaus, apnuogino pačios savivaldos ydas, mokesčių mokėtojams kainuojančias gana nepigiai.
„Pagrindinė problema, kad miesto biudžetą, tai yra mokesčių mokėtojų suneštus pinigus, tvarkantys valdininkai labai neatsakingai elgiasi su tomis lėšomis įsitraukdami į beviltišką bylinėjimosi procesą, ignoruodami jo pasekmes, įjungdami sunkiausią artileriją ir bandydami įrodyti savo tiesą, kuri nėra objektyvi. Tas mane gąsdina. Ta valdininkų „tiesa“ kainavo mažiausiai per 40 tūkst. Lt“, – pabrėžė advokato padėjėjas.
Konsultuoti neturi laiko
Į teismus vaikščiojusi ir neteisėtai pavaldinę atleidusios D. Valionienės pusėn stojusi Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė aiškina esanti administracijos darbuotoja ir neįgaliota konsultuoti teisės aktuose pasiklydusių biudžetinės įstaigos vadovų. Pasak teisininkės, už švietimo įstaigos darbą atsakingas vadovas, privalantis išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius jo darbą.
„Vadovas, priimdamas sprendimą, turi žinoti pagal savo užimamas pareigas įstatymus ir negali darbuotojų atleidinėti kada nori ir kaip nori. Yra įstatymo nuostatos ir jų privaloma laikytis. Jei mes atstovautume dar ir biudžetinėms įstaigoms, kurių yra keliasdešimt, nežinau, kokio skyriaus reikėtų, kad galėtume dirbti“, – „Sekundei“ teigė D. Svirelienė.
Teismo pripažintos pažeidus įstatymą D. Valionienės nelinkęs bausti ir Savivaldybės Švietimo skyrius. Ikimokyklines įstaigas kuruojanti, teismui raštus rengusi jo specialistė Zita Satkauskienė stebisi, kad sumažintu krūviu dirbti nepanorusi ir dėl to atleista darbuotoja sukėlė tokį skandalą.
„Daugelyje darželių vyksta reformos, kiekvienais mokslo metais formuojamos naujos grupės pagal tėvų poreikį. Kartais krūvio sumažinimas neišvengiamas“, – D. Valionienę gynė Švietimo skyriaus specialistė.
Kompetencijos neprarado
Nors jau visų instancijų teismai pripažino, kad D. Valionienė pavaldinę atleido nesilaikydama įstatymų ir lopšelis-darželis patyrė solidžių nuostolių, Švietimo skyrius mano ją esant kompetentingą vertinti kitų vadovų darbą.
Švietimo konsultantė ir vadybos ekspertė D. Valionienė įeina į Savivaldybės atestacijos komisiją ir kartu su Švietimo, Teisės skyrių specialistais vertina lopšelių-darželių vadovų veiklą, jų įstaigų pokyčius per pastaruosius penkerius metus.
Pačios D. Valionienės atestacija laukia balandį. Ar jos vertinimui turės įtakos pralaimėtas teismas, Švietimo skyriaus specialistai neatsako.
Direktorę atiduos politikams
Švietimo sritį kuruojanti Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė irgi nepuola piktintis nei Savivaldybės teisininkų, nei pačios D. Valionienės užsispyrimu bylinėtis. Kandidatei į merus neatrodo baisi nuodėmė, kad švietimo įstaigos vadovės klaida biudžetui kainavo kelias dešimtis tūkstančių litų. „Bet kokį sprendimą priimdami vadovai rizikuoja. Ne kiekvienas darželis gali turėti teisininką arba jo vadovas teisinį išsilavinimą. Tikriausiai jie turėtų konsultuotis su teisininkais“, – svarstė J. Gaidžiūnaitė.
Nors, anot jos, vadovai atsako ir už gerus, ir už blogus dalykus įstaigoje, pati nesiima iniciatyvos, kad D. Valionienės klaidą įvertintų darželio steigėja – Savivaldybės taryba. J. Gaidžiūnaitė sutinka, kad darželio direktorė turėtų būti apsvarstyta, bet būdama viena iš administracijos vadovų nusiplauna rankas ir atsakomybę permeta stovintiesiems žemiau.
„Klausimas dėl nuobaudos skyrimo direktorei – Personalo skyriaus kompetencija. Įvertinti direktorę turėtų būti siūloma Tarybos Švietimo ir mokslo komitetui. Bet čia yra personalo klausimas“, – nesikišti linkusi į mero postą besitaikanti J. Gaidžiūnaitė.
Teismų nelinkėtų nė priešui
Teismų pripažinta įstatymo pažeidėja D. Valionienė tikina auka tapusi pati, o ne neteisėtai atleista auklėtoja. „Esu auka ir tokia, kad, galiu pasakyti, po tokių dalykų žmonės net nusižudo, jei neturi į ką atsiremti. Gerai, kad aš turiu atramą“, – guodėsi „Pasakos“ direktorė. D. Valionienė pripažįsta pavaldinę atleidusi neišlaukusi privalomų dviejų mėnesių, tačiau pasikonsultavusi su Savivaldybės teisininkais kitą dieną savo įsakymą atšaukusi.
„Kiek mes ją kvietėme grįžti! Pati nenorėjo, nuo mūsų slapstėsi, turbūt pamokyta buvo“, – pavaldinės kaltės ieškojo direktorė. D. Valionienė sako nusivylusi teismais ir net neturinti tokio pikto priešo, kuriam norėtų palinkėti juose atsidurti. Kodėl skubotai atleista auklėtoja visaip ieškoma ir kviečiama nepanoro grįžti, direktorė sako neturinti atsakymo.
„Gal žmogus teistis norėjo?“ – svarsto D. Valionienė.
Direktorė neigia, kad „Pasakos“ kolektyve atmosfera toli gražu ne pasakiška. Anot vadovės, jos įstaigoje įtampos nėra. Tiesa, D. Valionienė prasitarė ne apie visus savo pavaldinius esanti geros nuomonės. „Normalus mūsų kolektyvas, dirbame normaliai ir atmosfera pas mus normali. Neskaitant kai kurių. Iš 54-ių darbuotojų yra ir tokių, kuriuos labai pilnatis veikia“, – pareiškė D. Valionienė.
Į skundus atsako skundais
Direktorės normalia įvardijamą atmosferą sunku šitaip apibūdinti. Kad „Pasakos“ kolektyvą skaldo nesutarimai, peraugantys į skundus turbūt jau visoms įmanomoms priežiūros institucijoms – nuo Savivaldybės iki Švietimo ir mokslo ministerijos, pripažino ir Z. Satkauskienė. Švietimo skyriaus specialistei pati D. Valionienė praėjusių metų pabaigoje pateikė raštą, pasirašytą jos pavaduotoja nepatenkintų bene 27-ių pavaldinių.
Pavaduotoją kaltinančiu raštu direktorė bandė gintis paprašyta pasiaiškinti dėl ŠMM pasiekusio vienos auklėtojos skundo. Jame buvo prašoma išaiškinti pareiginius nuostatus kilus konfliktui tarp jos ir muzikos mokytojos.
Z. Satkauskienė pripažįsta, kad šios ikimokyklinės įstaigos psichologinis mikroklimatas nėra geras, tačiau, anot specialistės, apklausus darbuotojus du trečdaliai atsakė, jog darbe jaučiasi saugiai, pusė buvo nepatenkintų užmokesčiu, bet tvirtino, jog darbas jiems teikia malonumą. Inga Kontrimavičiūtė
