Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc. su peržiūra, kad 2020 m. būtų pasiektas 30 proc. tikslas. Jungtinių Tautų klimato kaitos susitikime Limoje gruodžio mėnesį visos šalys paragintos iki kovo 31 d. sudaryti planus kaip kiekviena mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. ES ir jos valstybės narės rengs bendrą pranešimą dėl įsipareigojimų sumažinti ŠESD kiekį, kuris aplinkos ministrų kovo mėn. bus aptartas Aplinkos taryboje.
„Šiuo metu yra pasiektas tik politinis susitarimas dėl ES ŠESD kiekio mažinimo tikslų iki 2030 m. nustatymo. Dėl konkrečių tikslų atskiroms ES valstybėms narėms dar nėra susitarta, - atkreipia dėmesį aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. - Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslo bus siekiama efektyvaus kaštų panaudojimo būdu, t. y. visų ES valstybių narių ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujantys sektoriai (didesnės negu 20 MW kurą deginantys įrenginiai, chemijos pramonė, aliuminio gamyba ir kt. bei orlaivių naudotojai) privalės bendrai 43 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 2005 m. lygiu; valstybėms narėms bus nustatyti privalomi tikslai žemės ūkio, transporto, pastatų, paslaugos namų ūkių ir kt. sektoriuose, išlaikant sąžiningumo ir solidarumo aspektų pusiausvyrą - remiantis BVP gyventojui kriterijumi.“
Po to, kai bus pateikti bendri ES teisės aktų pasiūlymai, ES valstybės narės tolesnėse diskusijose turės sutarti kaip dalinsis įsipareigojimus tarpusavyje, kokių lankstumo priemonių minėtiems tikslams imsis ir kokie konkretūs išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai bus nustatyti atskiroms ES valstybėms.
Paklaustas, kaip Lietuvos ruošiamas ŠESD emisijos mažinimo planas palies Lietuvos verslo sektorių ir kokių veiksmų bus raginami imtis verslininkai, kad plano tikslas būtų įvykdytas, K. Trečiokas skuba nuraminti: „siekiant išsaugoti Lietuvos verslo konkurencingumą, Lietuvai svarbu, kad būtų užtikrintas sąžiningas naštos pasidalinimas, atsižvelgiant į ES valstybių narių ekonomines galimybes ir atskirų sektorių specifiškumus; kad būtų numatytos tam tikros lankstumo priemonės, padėsiančios lengviau įgyvendinti tikslus; taip pat, kad būtų numatyti papildomi ES finansiniai instrumentai. Su 2030 m. išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslais glaudžiai siejasi ir energetinis saugumas.“
Nors tikėtina, kad tikslų įgyvendinimo našta Lietuvą palies mažiau nei kitas turtingesnes ES valstybes nares, negalima manyti, jog visą darbą būtent jos ir nudirbs. „Lietuvos verslas, pasinaudodamas ES finansiniais instrumentais, privalo investuoti į gamybos modernizavimą, eko-inovacijas, didinančias energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą,“ – priduria aplinkos ministras.
