Dykumų maratone jiems grėsė paskęsti, nugarmėti į prarają ar apsiversti įveikiant paskutinę greičio ruožo atkarpą stačia smėlėta nuokalne. Tačiau Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba išgyveno ir apie savo nuotykius Bolivijos link ir iš jos atgal į Čilę pasakoja kvatodami, nors trasoje buvo tikrai nejuokinga.
Legendiniame Dakaro ralyje dalyvaujantis „Žalvario“ komandos ekipažas, kaip ir kiti lenktynių dalyviai, į septintąjį ir aštuntąjį greičio ruožus Bolivijoje išsirengė be jokio techninio palaikymo, tačiau kelyje patyrė tokių nuotykių, kuriuos prisimins visą gyvenimą.
Septintasis greičio ruožas Bolivijos link driekėsi ir Andų kalnų papėdės išdžiūvusios upės vaga. Staiga prasidėjo nedidelis lietus apie kurio grėsmę lietuviai net nesusimąstė, kai staiga, ties vingiu, pamatė tiesiai į juos atšniokščiančią putotą srovę.
Net ir nuo vos krapnojančio lietaus iš kalnų vanduo pasileido srove. A.Juknevičius ir E.Duoba su „Mebar“ vos spėjo iššokti iš vagos, bet tuomet pastebėjo, kad atsidūrė saloje. Teko vėl nirti į vandenį. Bet upė jau buvo pasruvusi ir užpylė variklį.
A.Juknevičius dar spėjo paspausti greičio pedalą ir pasukti vairą, kad „Mebar“ „nosis“ užšoktų ant pakrantės, bet automobilio galas liko vandenyje, o variklis užgeso. Įklimpusius vandenyje lietuvius ištraukė netoliese dirbęs traktorininkas. Patempus prototipą kelis šimtus metrų, jo variklis vėl užsivedė, tačiau betraukiant iš upės, buvo nutraukta „Mebar“ priekinių stabdžių žarnelė.
„Dėl to vandens mums net paskambino Dakaro ralio organizatoriai. Turime specialų įrenginį susisiekti. Mums pasakė, kad greičio ruožas sustabdytas, nes labai pavojinga važiuoti upėmis. Sakau: „Mes jau paskendome upėje, variklį mums užpylė“. Klausė, ar reikia pagalbos, bet pasakiau, kad patys susitvarkysime“.
Finišavome ir paaiškėjo, kad greičio ruožo niekas nestabdė, nors mums buvo pasakyta, kad stabdys, nors apie kitą sprendimą niekas nebepranešė“, – pasakojo A.Juknevičius.
Grįžti iš Bolivijos lietuviai turėjo be priekinių stabdžių, todėl net siauruose Andų serpantinuose turėjo stabdyti pavaromis, bet lekiant dideliu greičiu automobilio galą vis „užnešdavo“.
„Kelis kartus jau buvome ant ribos, pažiūri žemyn ir galvoji – oho!“ – pasakojo A.Juknevičius.
Tačiau niekada nepasiduodančiu Dakare jau pramintas „Žalvario“ ekipažas vis dar tęsia lenktynes, nors iš jų pasitraukė daugiau kaip trečdalis varžovų.
„Kad ir kaip mums nesisektų, kaip nors išgyvensime“, – žadėjo E.Duoba.
Pirmadienis automobilių lenktynių dalyviams – poilsio diena. Po jos maratonas tęsis.
