Didžiausi teršėjai ėmėsi veiksmų
Birželio mėnesį visus, kuriems klimato kaita reiškia ne tik žodžių junginį, bet ir grėsmę, pasiekė žinia apie Jungtinių Amerikos Valstijų didelį žingsnį į priekį kovoje su klimato kaita. Buvo paskelbta, kad JAV ketina drastiškai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją iš iškastinį kurą deginančių jėgainių, kurios, beje, įneša didžiausią indėlį į JAV išmetimų biudžetą. Įforminus nuostatas iškastinį kurą deginančių jėgainių ŠESD išmetimai iki 2020 metų turėtų sumažėti 25 proc., o 2030 metais ¬– 30 proc., lyginant su 2005 metais.
Pasauliui besidžiaugiant JAV ryžtu, nepamirštos ir kitos didžiosios valstybės, kurių išmetimai ne ką mažesni. Veiksmų imtis turi visi, nes šioje kovoje vienas lauke ne karys. 2014 metų lapkričio mėnesį JAV ir Kinija paskelbė abipusį susitarimą dėl klimato kaitos problemos sprendimo. Jame JAV įsipareigojo sumažinti savo išmetimus iki 2025 metų iki 28 proc., lyginant su 2005 metų duomenimis. Tai itin didelis šuolis, nes anksčiau buvo kalbėta apie 17 proc. mažėjimą iki 2020 metų. Kinija savo ruožtu ryžosi nustatyti datą kada jos išmetimai pasieks aukščiausią tašką. Tai turėtų įvykti 2030 metais, o tai reiškia, kad Kinija pagaliau apsisprendė kada jų emisija pradės mažėti. Taip pat ši valstybė įsipareigojo sugeneruoti bent 20 proc. energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2030 metų. Žinoma, ketinimai lieka ketinimais, tačiau šis susitarimas yra nemažas pasiekimas visam pasauliui, o ypač įvertinus tai, kad sudėjus abiejų šalių ŠESD išmetimus, jie sudaro apie 45 proc.
Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Peru sostinėje Limoje vykusi konferencija susilaukė itin didelio dėmesio. Ji buvo organizuota tam, kad būtų sutarta dėl pagrindinių 2015 metų susitarimo derybinio teksto elementų, kurie bus patvirtinti šių metų pabaigoje vyksiančioje Paryžiaus konferencijoje. Limoje pasiektas susitarimas kokią informaciją šalys turi pateikti apie planuojamus veiksmus klimato kaitos švelninimui po 2020 metų. Taip pat buvo sutarta ir dėl klimato kaitą švelninančių priemonių iki 2020 metų. Paskelbtame tekste išsivysčiusios šalys skatinamos teikti paramą besivystančioms bei sukurtas Vykdomasis komitetas, kuris rūpinsis dėl klimato kaitos poveikio sukeltų netekčių ir žalos problema, ir įtvirtintos tolesnės jo veiklos. Šių metų gruodį vyksiančioje Paryžiaus konferencijoje, remiantis Limoje paskelbtu tekstu, planuojama pasirašyti tarptautinį klimato kaitos švelninimo susitarimą, kuris nuo 2020 metų pakeistų Kioto protokolą, pasirašytą dar 1997 metais.
Pasibaigę metai atnešė nemenkų permainų klimato kaitos padangėje ir panašu, kad tai tik pradžia. Tiek pasauliniu, tiek valstybiniu lygmenimis vis didesnis dėmesys skiriamas šiai problemai, kuri palies ne tik mus, bet ir ateities kartas. Todėl tikėtina, kad šiais metais dar ne kartą išgirsime, kokių veiksmų imtasi klimato kaitos švelninimui.
