REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Virginijus Savukynas, LRT Radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt

Prieštaringai vertinamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymas, esą Rusija yra teroristinė valstybė, buvo tinkamas, nes šalis iš tiesų turi teroristinės valstybės požymių, kuriuos privalo pamatyti dar nepraregėję Vakarų šalių politiniai lyderiai, visa tarptautine bendruomenė. Taip LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ ketvirtadienį teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius.

„Mano galva, taip pasakydama, prezidentė pasielgė labai gerai. Turime suprasti, su kuo turime reikalą, tai turi suprasti ir mūsų partneriai Vakaruose. Kol kas to suvokimo tikrai stinga. O viskas prasideda nuo žodžio, kurį kažkas turi pasakyti. Argumentų, kad Rusija yra teroristinė valstybė, tikrai yra“, – kalba RESC analitikas. Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas pažymi, kad tokio stipraus epiteto vartoti nevertėjo, o tokia pozicija galėjo būti labiau suderinta su kitais Lietuvos valdžios pareigūnais.

„Mes turime sutarti dėl savo pozicijos, retorikos, numatyti galimas pasekmes, kad nereikėtų po to užsienio reikalų ministrui dviejuose televizijos kanaluose aiškinti, kodėl taip pasakyta. Aš pasigendu mūsų veiksmų ir kalbėjimo suderinamumo“, – sako A. Paulauskas.

REKLAMA
REKLAMA

A. Kubilius: kaip kitaip pavadinti tai, kas vyksta Donbase?

Pasak A. Paulausko, teroristine valstybe Rusiją pavadinusi D. Grybauskaitė panaudojo netinkamą epitetą, nepagalvojo apie tokio pasisakymo kainą šalies ekonomikai.

REKLAMA

„Mūsų prezidentė, pasakydama taip aštriai, išsišaukė ugnį, Lietuva išsišaukė. Premjeras šiandien tiesiai jau kalba apie galimus nuostolius. Kiekvienas toks pasakymas turi ir tam tikrą ekonominę išraišką. Jei mes pasiruošę ne tik pasakyti verslui ieškoti kitų rinkų, bet ir padėti jas surasti, tada galime drąsiai elgtis. Šiandieną peržvelgiau Davido Camerono, Angelos Merkel pasisakymus, jie gal net skaudesni, tačiau nevartojami tokie epitetai“, – kalba NSGK pirmininkas.

Savo ruožtu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pabrėžia, kad terorizmo rėmimu Rusijos veiksmus pavadinti pagrindo esama.

REKLAMA
REKLAMA

„Patirtume daugiau nuostolių, jei tas Rusijos terorizmas, ar kaip tai pavadintume, nebūtų sustabdytas Ukrainoje, būtų nukreiptas prieš mus. Kita vertus, kaip pavadinti Rusijos veiksmus Donecke ir Luhanske? Kas ten veikia? Rusų kariuomenė ar samdiniai, ar teroristai? Nematau didelio skirtumo tarp veikiančiųjų Luhanske, Donecke ir to, kaip atrodo visų jai seniai pripažintos teroristine organizacija „Hamas“ veiksmai. Todėl siūlymas tuos Donecko ir Luhansko veikėjus pavadinti teroristais yra visai logiškas, o valstybę, kuri tai remia, pavadinti valstybe, remiančia terorizmą, taip pat visiškai logiška“, – teigia A. Kubilius.

Vežėjų problemos neturi nieko bendro su prezidentės pareiškimu

Po prezidentės pasisakymo Rusijos valdžios pareigūnai prabilo apie tai, kad su Lietuva derėtų nutraukti diplomatinius santykius, o visai netrukus Rusijos pasienyje su problemomis susidūrė vežėjai. Nors viešojoje erdvėje esama nuomonių, kad šitaip Rusija baudžia už drąsų pareiškimą, M. Laurinavičius įsitikinęs, kad vežėjų problemos su prezidentės pasisakymu neturi nieko bendro.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ginčyčiau tą versiją, kad tai, kas įvyko pastarosiomis dienomis su vežėjais, įvyko būtent dėl prezidentės pasisakymo. Visų pirma, Dūmos pirmininko ir Užsienio reikalų ministerijos pareiškimai kaip diena ir naktis skiriasi nuo Rusijos muitinės vadovo Andrejaus Beljanovo pareiškimo, pastarasis nebuvo agresyvus. Antra, jei tai būtų noras nubausti Lietuvą už tokį pareiškimą, manau, blokada būtų visiška, dabar taip nėra. Be to A. Beljanovas yra Rusijos izoliacinės politikos šalininkas“, – apie vežėjų problemas pasienyje kalba analitikas.

Anot M. Laurinavičiaus, net jei tikėtume versija, kad prezidentės pareiškimas sukėlė Rusijos reakciją, tai yra labai sveikas procesas. „1998-ieji, Rusijos krizės metai, buvo tas laikas, kai Lietuvos verslininkai iš esmės persiorientavo į kitas, saugesnes rinkas. Matyt, reikia sukrėtimo, kuris priverstų verslininkus, galvojančius, kad šiandien dar turi „stogą“ Rusijoje, apskaičiuoti rizikas ir po to neprimesti rizikos kaštų valstybei“, – teigia LRT Radijo pašnekovas.

REKLAMA

Ko laukti iš Rusijos?

A. Kubiliaus teigimu, galime matyti, kad Vladimiras Putinas keis savo politiką, tačiau realesnis scenarijus yra tas, kad, kol V. Putinas bus valdžioje, pokyčių Rusijos politikoje tikėtis neverta.

„Manau, kad jis stengsis likti valdžioje tiek, kiek leis sveikata – dar 20-25 metus. O per juos, nekeičiant politikos, Rusijos ekonomika gali labai susilpnėti. Dėl to galime tikėtis panašių agresyvių veiksmų ir jiems būti pasiruošę. Negalime turėti iliuzijų, kad, jei kalbėsime mandagiai, mums atsivers labai didelės galimybes, verslo perspektyvos“, – sako A. Kubilius.

A. Paulauskas pažymi, kad Rusijos demokratiniai institutai neveikia, daugelis procesų priklauso nuo V. Putino. Vilčių dėl geresnių Lietuvos ir Rusijos santykių NSGK pirmininkas neturi: „Kad pagerės Lietuvos ir Rusijos santykiai artimiausiu metu, aš negalvoju. Bet kad Rusija mus visuomet bandys „statyti į vietą“, provokuos, tikrins mūsų psichologinį pasirengimą, neabejoju. Šiandien jų tokia politika.“

REKLAMA

Savo ruožtu M. Laurinavičius ragina ruoštis visiems scenarijams. Taip pat – ir blogiausiam.

„Lietuva turi ruoštis visiems scenarijams, taip pat ir pačiam juodžiausiam. Mums reikia pasirengti patiems, aiškinti tai savo partneriams, nes jie ne visi supranta, kad tai iš teisų yra nusikalstamas režimas. Jokiam optimistiniam scenarijui šiuo metu neturime didelio pagrindo, nes rimtos grėsmės šiam režimui nematyti. Kad grėsmė iškiltų, reikia Vakarų strategijos, kaip Ronaldo Reagano laikais, siekiant sugriauti Sovietų Sąjungą. Vien naftos kainos kritimas, deja, šio režimo sugriauti negali“, – apgailestauja M. Laurinavičius. Tačiau LRT Radijo pašnekovai pažymi, kad bent energetikos srityje Rusija lengvai šantažuoti Lietuvos nebegalės.

„Dėl dujų esame saugesni, nes turim terminalą. Dėl elektros būsime saugesni kitąmet, kai pradės veikti linijos į Švediją ir Lenkiją. Dabar iš Rusijos perkame apie 50 proc. mums reikalingos elektros, bet jei jie nutartų atjungti, turėtume galimybes brangiau gaminti Lietuvoje arba gauti skandinaviškos elektros per Estiją ir Suomiją jungiančią liniją. Tiesa, tai galėtų kainuoti brangiau“, – sako A. Kubilius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų