REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sunkumai, kurie gali kilti tarp Maskvos ir Kijevo dėl Ukrainos suartėjimo su Europa, negali būti pagrindu kariniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, lapkričio 26-ąją kalbėdama Bundestage pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Sunkumai, kurie gali kilti tarp Maskvos ir Kijevo dėl Ukrainos suartėjimo su Europa, negali būti pagrindu kariniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, lapkričio 26-ąją kalbėdama Bundestage pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nepaisant visų sunkumų, kurie be jokių abejonių galėtų kilti prekybiniuose Ukrainos ir Rusijos santykiuose, pirmajai pasirašius laisvosios prekybos sutartį tarp Kijevo ir ES, apie kuriuos aš nuolat kalbėjau su Rusijos prezidentu, turi būti aišku: tai niekaip negali pateisinti Krymo aneksijos,“ – cituojama politikė. „Niekas negali pateisinti tiesioginės ar netiesioginės Rusijos įtakos Donecko ar Luhansko mūšiuose,“ – teigė A. Merkel. Primename, kad Maskva kategoriškai neigia kaltinimus dėl Rusijos įtakos Donbaso konflikte.

REKLAMA

Tuo pačiu kanclerė nepalaikė Ukrainos prezidento Petro Porošenkos planus surengti referendumą dėl Ukrainos stojimo į NATO. Ji mano, kad tai tik padidintų įtampą santykiuose su Rusija, pasisakydama už diplomatinius konflikto sprendimo būdus, praneša „BloombergBusinessweek“.

Primename, kad vakar A. Merkel pareiškė, kad papildomos sankcijos Maskvai bus neišvengiamos, jeigu ši nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu. Taip pat ji pripažino, kad sankcijos neigiamai atsiliepia Europos ir, tuo pačiu, Vokietijos ekonomikai.

REKLAMA
REKLAMA

Ankstesnis A. Merkel bandymas tiesiogiai iš V. Putino išsiaiškinti, ko šis siekia „Ukrainoje ir kituose buvusios Sovietų Sąjungos satelituose“, privedė prie diplomatinės aklavietės: V. Putinas užsikasė savo pozicijose, teigiama „Der Tagesspiegel“. Berlynas pradėjo ruoštis ilgam antrajam Šaltajam karui, o užimta principinė pozicija Rusijos atžvilgiu atspindi daugelio ES lyderių nuomonę.

Praėjusią savaitę Lietuvos prezidentė Rusijoje sukėlė audringus debatus, pareiškusi, kad šios šalies elgesys atitinka teroristinės valstybės sąvoką.

„Reta diena baigiasi be atsargių pareiškimų: nutraukti dialogo su Rusija negalima. Tačiau problema ne tame, kad kanclerė A. Merkel ar užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris nesikalba su Maskva, – jie kalbasi, tik vietoje atsakymo gauna „Njet“ arba pažadus, kuriuos V. Putinas tuoj pat sulaužo. Dabar jis kaip tik ruošiasi naujam puolimui. Vakarai kol kas pasimetę spėlionėse, kas bus – ar tik Donecko oro uostas, ar sausumos kelias iki Krymo, ar, ko čia kuklintis, žygis iki Padniestrės. Gali būti, kad dabar jis (Putinas) taps tuo, kuo jį jau laiko vokiečių draugai, – tiesioginiu kaimynu,“ – teigiama „Der Tagesspiegel“ straipsnyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų