REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Investicijas į ūkius planuojantys ir europinės paramos laukiantys ūkininkai ir bendrovės priversti mindžikuoti vietoje – naujoji Lietuvos kaimo plėtros programa vis juda tarp Vilniaus ir Briuselio ir nėra vilčių, kad dar šiemet Europos Komisija ją palaimins.

Investicijas į ūkius planuojantys ir europinės paramos laukiantys ūkininkai ir bendrovės priversti mindžikuoti vietoje – naujoji Lietuvos kaimo plėtros programa vis juda tarp Vilniaus ir Briuselio ir nėra vilčių, kad dar šiemet Europos Komisija ją palaimins.

REKLAMA

Žemdirbiai vylėsi, kad sudorojus derlių dar teks atsiraitoti rankoves ir ruošti bei teikti paraiškas gauti naujo finansinio laikotarpio paramą. Tačiau europinių lėšų dar teks palaukti. Išsekus praėjusio laikotarpio europinės paramos aruodams, o naujiems dar neatsivėrus, sąstingis apėmė ir technikos, įrangos bei žemės ūkio paslaugų rinkas.

Vėlavimas atsilieps ekonomikai

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šiemet vasarą Europos Komisijai (EK) pateikta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (KPP) gali būti patvirtinta tik pavasarį.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš tikrųjų žemdirbių lūkesčiai buvo kitokie: tikėjomės, kad pirmi siūlymai teikti paraiškas bus bent šių metų pabaigoje. Akivaizdu, kad paramos traukinys šiemet mūsų nepasieks. Dabar sako, kad bus pavasarį. O jei nusitęs iki rudens? Tokie intervalai tarp finansavimo – didelis stabdys ir ūkiams, ir žemės ūkio mašinų pardavėjams“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

REKLAMA

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos lyderis Raimundas Juknevičius įsitikinęs, kad ūkiams pražūtinga gyventi šia diena, tačiau kurti ateities planų daugelis negali, nes tai susiję su investicijomis ir ES parama. O kova dėl jos tarp ES šalių stiprėja.

„Daug šalių, daug interesų, todėl sunku suderinti visiems palankias nuostatas. Kad ir kaip būtų, naujos KPP paramos vėlavimas atsilieps visai ekonomikai, nes ši parama maitina toli gražu ne tik žemės ūkį, bet ir žemės ūkiui paslaugas teikiantį sektorių“, – dėstė R.Juknevičius.

„Vėlavimas mums labai nenaudingas, nes mes ir taip atsiliekame nuo savo kolegų vakariečių. Juk mums reikia konkuruoti toje pačioje rinkoje su vokiečiais, prancūzais, danais, kurių ūkiai stipresni, jie yra daugiau investavę, turi senas ūkininkavimo tradicijas. Jų ir mūsų ekologiška produkcija yra tose pačiose lentynose, nors mes gauname kelis kartus mažesnę paramą, o už degalus, trąšas ir kita mokame panašią kainą. Be to, jei ten parduodame, mums moka mažiau nei saviems ūkininkams. Taigi, ilgos pertraukos tarp finansavimo silpnina mūsų ūkį“, – samprotavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

REKLAMA
REKLAMA

Spėjimas iš kavos tirščių

Žemdirbiai neslepia nusivylimo ir dėl to, kad parama vėluoja, ir dėl to, kad jie nežino, kokiomis sąlygomis ji bus skiriama. „Nežinome, kokios bus žaidimo taisyklės. Taip, su žemdirbių savivaldos organizacijomis bendraujama, tačiau teikiant informaciją stengiamasi pasakyti nedaug. Nevyriausybinės organizacijos teikia savo pasiūlymus, tačiau viską lemia politikų dėlionės. O jos toli gražu ne visada būna aiškios, todėl mums lieka spėlioti iš kavos tirščių“, – savo nuomonę išsakė R.Juknevičius.

Anot jo, ŽŪM atstovai teisinasi, kad su EK susirašinėjama anglų kalba, nemažai laiko sugaištama verčiant, todėl ir su EK pastabomis žemdirbiai ne taip greitai supažindinami. „Suprantame, kad procesas užtrunka. Tačiau mes privalome domėtis, nes turime karčios patirties, kai valdininkai rodydavo pirštu į Briuselį ir sakydavo, kad jis neleidžia. O pasirodydavo, kad kliuvinius sugalvojo vietos valdininkai. Turime daugiau galių, nei bandoma įteigti, ir jas turime išnaudoti“, – įsitikinęs Šiaulių rajono ūkininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Latviai rizikuoja

Šiemet buvo išrinkti nauji europarlamentarai, pasikeitė EK sudėtis, tad ir dėl šių aplinkybių strigo ir taip biurokratijos kaustomi ES institucijų darbai. Reikėtų pabrėžti, kad EK šiemet žada patvirtinti viso labo tik 4–5 programas iš 28 šalių teikiamų beveik 120 KPP (ne viena valstybė rengia atskiras regionų plėtros programas). Tad laidyti daug kritikos strėlių mūsų KPP rengėjams nevertėtų.

Bet mūsų ūkininkai rodo pirštu į kaimyninę Latviją, kur kai kurių naujos KPP priemonių paraiškos jau priimamos. EK neprieštarauja, kad šalys narės pradėtų įgyvendinti dar nepalaimintos KPP priemones. Tačiau tokiu atveju jos prisiima finansinę riziką, jei būtų pripažinta, kad žemdirbių išlaidos nebus kompensuojamos europinėmis lėšomis. „Latvija rizikuoja, o Lietuvos valdančioji dauguma, matyt, bijo tokių žingsnių“, – tarstelėjo R.Juknevičius. Pasak S.Daniulio, esant tokiai krizinei situacijai, valstybė galėtų rizikuoti ir remti bent prioritetines sritis. „Galėtų leisti pieno gamintojams, galvijų augintojams investuoti į gamybą ir perdirbimą savo ūkyje, kad maisto tiekimo grandinėje būtų galima išvengti tarpininkų. Ir ekologiniai ūkiai turi tokių planų, galvoja apie perdirbimą. Juk yra pagrindinės gairės, ką ir už kiek galime pirkti. Per vienus metus didelių sumų neišleisime. Reikėtų greičiau ir ryžtingiau veikti arba atvirai pasakyti, kad žemdirbiams pinigų nėra, ir neatsikalbinėti“, – pareiškė ekologinio ūkio savininkas.

REKLAMA

Kaimą ištiks katastrofa?

Pasak Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio, dėl paramos tarpusavyje grumiasi ne tik ES šalys. Lietuvoje ne mažiau aktyviai paramos paklodę į visas puses tampo žemdirbių organizacijos, tad visų interesus suderinti nelengva. „Štai Airijos ar kitų šalių KPP glausta ir aiški, o mūsų – ištisos paklodės. Yra nereikalingų priemonių, kurios naudingos tik mažai grupei“, – sakė Šakių rajone įsikūrusio ūkio direktorius.

P.Puskunigis įsitikinęs, kad mūsų šalies žemės ūkis rieda amerikietiškais kalneliais dėl nacionalinės agrarinės politikos stygiaus: „Kiekviena nauja valdžia nustato vis naujas madas. O ministrai vis dažniau keičiasi! Seniai turėjome sutarti, kokia kryptimi eisime, kokie mūsų prioritetai ir kad jų bus laikomasi, nepriklausomai nuo to, kas ateis į valdžią. Dėl savo prioritetų turime tvirtai kovoti ir Briuselyje. Kas kovoja, tas ir turi. Kam mums reikalinga valdžia, jei neapgina mūsų interesų?“

REKLAMA

Anot jo, dabar žemdirbiai trypčioja vietoje ne tik dėl vėluojančios KPP paramos. „Ne vieną ūkininką ar bendrovę kamuoja nežinia dėl ateities. Kiek po šių metų krizės išliks pieno gamintojų, galvijų augintojų? O kas bus, kai nuo balandžio neliks pieno gamybos kvotų? Ne viena ES valstybė pasiruošusi gaminti daugiau pieno, o Baltijos šalių pieno ūkiams gali būti pasirašytas paskutinis nuosprendis. Tokiu atveju kaimą ištiks katastrofa. Juk nemažai darbo vietų sukuriama gyvulininkystės, pieno gamybos srityse. Tarp kitko, mūsų pieno ūkiais stebisi užsieniečiai. Lietuviams gal ir neįdomu, bet mūsų žemdirbiai moka dirbti: pigiausiai parduodami žaliavą ir gaudami mažiausias tiesiogines išmokas, jie sugeba išlikti rinkoje, išlaikyti darbo vietas ir mokėti mokesčius“, – savo nuogąstavimus išklojo vieno novatoriškiausių šalies ūkių vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sandėliai pilni naujos technikos

Ne mažiau nei žemdirbiai naujos KPP paramos laukia žemės ūkio technikos ir įrangos pardavėjai. Jų sandėliai pilni naujų padargų, traktorių, kombainų ir kitokių mašinų.

„Per pastaruosius penkerius metus technikos pardavėjams taip prastai, kaip dabar, nebuvo. Ir pernai, ir šiemet įmonės žemdirbiams siūlė techniką išsimokėtinai. Kas galėjo, tas pirko. Bet dabar technikos pardavėjai susilaiko, nes paramos kaip nėra, taip nėra“, – sakė Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Andrėjus Jakas.

Ne ką geriau ir kitose Baltijos šalyse, kuriose lietuviškos įmonės prekiauja žemės ūkio mašinomis. „Ir jų KPP nepatvirtintos, nors estai ir latviai jas anksčiau išsiuntė EK. Tiesa kai kurios latvių priemonės aiškesnės, todėl jie šiek tiek juda“, – pastebėjo žemės ūkio technikos pardavėjams atstovaujančios organizacijos prezidentas.

REKLAMA

Technikos pardavimo įmonės, tikėdamosi, kad ES biudžetas atsivers anksčiau, iš gamintojų prisivežė naujų mašinų. Ūkininkams reikia traktorių, kombainų, padargų. Tačiau kol kas ši technika laukia pirkėjų.

Pasak A.Jako, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijai priklausančių bendrovių metinė apyvarta paprastai siekia apie 1,5 mlrd. Lt. Šiemet pardavimų apimtys sudarys vos 50 proc.

Komentaras

Lietuvos įdirbis – vienas geresnių

Saulius Cironka, žemės ūkio viceministras

Lietuva nevėluoja, nes EK dar nepatvirtino nė vienos šalies KPP. Neseniai buvau susitikęs su EK atstovais, kurie sakė, kad geriausiu atveju šiemet bus patvirtintos 4–5 programos. Kai kurios valstybės jų nėra net pateikusios svarstyti. Mes kur kas daugiau nuveikėme ir viliamės, kad būsime tarp tų šalių, kurių KPP bus patvirtintos kitų metų pradžioje. Savo KPP pateikėme birželio pradžioje ir gavome apie 240 pastabų. Kai kurios iš jų tėra techninio pobūdžio. Bet nemažai tokių, kurias reikia labai argumentuotai pagrįsti. Iki lapkričio pabaigos norime spėti pateikti visą medžiagą dėl pastabų, todėl prašome žemdirbių, kad netrikdytų ŽŪM specialistų ir kol kas nekviestų į renginius, nes jie labai apkrauti darbais.

REKLAMA

Kai EK patvirtins KPP, rengsime priemonių įgyvendinimo taisykles. Įdirbis yra, socialiniai partneriai pasirengę padėti, tad ilgai neturėtume užtrukti. Norėtųsi gauti EK palaiminimą ir po to pradėti rinkti paraiškas. Kitu atveju bus didelė rizika, kaip atsitiko su jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemone. Dar rugsėjį buvo paskelbta, kad renkamos paraiškos, tačiau tai teko atšaukti, nes sulaukėme EK pastabų. Viena iš jų – siūlymas sumažinti jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą sumą. Lietuva tam numatė daugiau nei buvo praeitą laikotarpį – 70 tūkst. eurų. O štai estai sutiko šią sumą sumažint iki 40 tūkst. eurų. Norime įrodyti, kad mūsų pasiūlyta parama nėra jau tokia didelė. Tam reikia pastangų ir laiko.

Lietuvos KPP yra 16 priemonių, kurioms įgyvendinti 2014–2020 m. skirta 6,799 mlrd. Lt. Iš jų 15 proc., arba 1,229 mlrd. Lt, – mūsų šalies biudžeto dalis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų