REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Pasak analitikų, krentančios naftos kainos labiausiai pradžiugins JAV ir jos sąjungininkus, o labiausiai nepatiks didžiausiems Amerikos kritikams.

 Pasak analitikų, krentančios naftos kainos labiausiai pradžiugins JAV ir jos sąjungininkus, o labiausiai nepatiks didžiausiems Amerikos kritikams.

REKLAMA

Atsilieps visame pasaulyje

Spalio pradžioje Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pabandė sumodeliuoti, kas atsitiks pasaulio ekonomikai, jei konfliktas Irake sukels su naftos kainomis susijusį politinį šoką, praneša JAV leidinys „Business Insider“. „Islamo valstybės“ smogikams sparčiai veržiantis į šiaurinę šalies dalį, TVF analitikai sunerimo dėl galimo staigaus naftos kainų šuolio, kuris, jų manymu, galėtų būti 20 proc. per metus. Pasaulinis BVP tada sumažėtų 0,5–1,5 proc. Akcijų kainos ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse nukristų 3–7 proc., nes infliacija padidėtų mažiausiai 0,5 procentinio punkto.

Tačiau dabar matome, kad „Islamo valstybės“ grupuotės pajėgos toliau tęsia žygį, pastebi leidinys. Rusija, pagal naftos gamybos apimtis užimanti trečią vietą pasaulyje, yra įsitraukusi į karinį konfliktą Ukrainoje. Daug naftos išgaunančias Siriją, Nigeriją ir Libiją krečia vidiniai neramumai. Nepaisant to, „Brent“ rūšies naftos kaina sumažėjo beveik 25 proc. – nuo 115 dolerių už barelį liepos viduryje iki 85 dolerių už barelį spalio viduryje, ir tik po to truputį pakilo, rašo „Business Insider“. Ekspertų teigimu, toks naftos kainų pokytis atsilieps visame pasaulyje.

REKLAMA
REKLAMA

Iš esmės pinganti nafta teigiamai paveiks pasaulio ekonomiką, mano analitikai. Pasak TVF eksperto Tomo Helblino, 10 proc. atpigusi nafta dažniausiai pasaulinį BVP padidina 0,2 proc. Krintančios naftos kainos dažniausiai skatina BVP augimą, nes pardavėjų ištekliai persikelia į vartotojų pusę. Kadangi didelė naftos pasiūla yra svarbiausia varomoji jėga, pingančios naftos sukeltas efektas visame pasaulyje, ko gero, bus dar didesnis nei pačioje Amerikoje, pastebi leidinys. Skalūnų naftos ir dujų gavyba JAV sumažino jų kainą, palyginti su kainomis Europoje, ir leido 6 proc. padidinti naftos eksportą.

REKLAMA

Galimybės ir pavojai

Šiuo metu pasaulyje per vieną dieną išgaunama kiek daugiau nei 90 mln. barelių naftos. Jei nafta kainuotų po 115 dolerių už barelį, išgaunamos naftos vertė per metus būtų apie 3,8 trilijonus dolerių, o jei 85 – tik 2,8 trilijono. Bet kuri šalis ar šalių grupė, naudojanti naftos daugiau nei išgauna, dėl tokio kainos pokyčio gaus savąją bendros 1 trilijono dolerių naudos dalį. Tai pirmiausia pasakytina apie naftą importuojančias valstybes. Kinija yra antroji pagal dydį naftos importuotoja. Remiantis 2013 m. duomenimis, galima teigti, kad naftos kainos sumažėjimas vienu doleriu suteikia galimybę Pekinui sutaupyti 2,1 mlrd. dolerių. Dabartinis naftos kainų smukimas, jei išliks stabilus, sumažins Kinijos naftos importo vertę 60 mlrd. dolerių, arba 3 proc. Didžiąją Kinijos eksporto dalį sudaro pramoninės prekės, kurių kaina nemažėja. Jei tik neatsilieps silpna paklausa, Kinijos valiutiniai rezervai ir toliau didės, augs ir gyvenimo lygis. Pigesnė nafta leis Kinijos vyriausybei sumažinti didelę oro taršą šalies miestuose pamažu ribojant dyzelino naudojimą.

REKLAMA
REKLAMA

Analitikai pingančią naftą sieja su defliacijos pavojumi Europoje. Europos Sąjunga 2013 m. importavo energijos šaltinių už 500 mlrd. dolerių, 75 proc. dalį sudarė nafta. Jei naftos kaina nusistovės apie 85 dolerius, toks importas gali būti mažiau nei 400 mlrd. dolerių per metus. Tačiau dėl to gauta nauda bus gerokai mažesnė, teigia TVF analitikai. Pirma, infliacija euro zonoje dar mažesnė nei Amerikoje, ir 85 dolerius kainuojanti nafta gali sukelti defliaciją, o tai priverstų vartotojus dar labiau sumažinti išlaidas. Antra, Europos energetikos politika tik iš dalies susijusi su kaina ir efektyvumu. Be to, europiečiai stengiasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos ir apkarpyti anglies dvideginio išmetimo į atmosferą, deginant iškastinį kurą, apimtis. Pigesnė nafta kiek apsunkina šio tikslo siekimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mažės skalūnų naftos gavyba?

Pigesnės naftos poveikis Amerikai, manoma, bus nevienareikšmiškas, nes ši šalis tuo yra didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, svarbi naftos produktų gamintoja. Pigesnė nafta Jungtinių Valstijų ekonomikai padės, bet ne taip stipriai, kaip anksčiau. Investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai mano, kad pigi nafta ir mažos palūkanų normos turėtų šalies ekonomikos augimą 2015 m. padidinti maždaug 0,1 procentinio punkto. Tačiau šiuos rodiklius gali gerokai kompensuoti sustiprėjęs doleris, lėtesnis pasaulinės ekonomikos augimas ir silpnesnė akcijų rinka.

Skalūnų naftos gavyba yra brangi, todėl pingant naftai vis didesnė tikimybė, kad Amerikoje jos gavybos apimtys bus sumažintos. Įmonės, išgaunančios naftą iš naftingųjų smėlynų, taps dar labiau pažeidžiamos. Banko „Barclays“ energijos išteklių rinkų tyrimų vadovo Michaelo Coheno teigimu, pasaulinėms naftos kainoms nukritus 20 dolerių už barelį, JAV naftos gavybos bendrovių pelnas sumažėja 20 proc. O jei „Brent“ rūšies nafta kainuos apie 85 dolerius už barelį, tik 80 proc. skalūnų naftos verslovių, kuriose naudojamos šiuolaikinės gavybos technologijos, išliks rentabilios.

REKLAMA

Kas skaičiuos naudą?

Naudos iš pingančios naftos, be abejo, gaus tos šalys, kurios labiausiai priklauso nuo žemės ūkio, nes šiame sektoriuje energijos reikia daugiau nei gamybos srityje, teigia „Business Insider“. Pavyzdžiui, Indijoje pigesnė nafta taps tikru išsigelbėjimu. Jos importas, palyginti su eksportu, tampa pigesnis, o nafta sudaro apie trečdalį Indijos importo. Be to, pigesnė energija mažina infliaciją ir biudžeto deficitą, sudarantį 4,5 proc. BVP. Todėl bus galima sumažinti subsidijas trąšoms ir degalams.

Pinganti nafta daugelį šalių verčia pasirinkti: ar pasinaudoti situacija ir atšaukti subsidijas, ar toliau teikti paramą, kuri dabar atsieina mažiau? Nauda bus gauta abiem atvejais, tačiau, anot analitikų, toks pasirinkimas itin aktualus naftą importuojančioms šalims Artimuosiuose Rytuose. Energetinės subsidijos Egiptui 2014 m. atsieis 6,5 proc. BVP, Jordanijai – 4,5 proc., Marokui ir Tunisui – 3–4 proc. O 20 proc. sumažėjusi naftos kaina pagerintų Egipto ir Jordanijos fiskalinį balansą beveik 1 proc., teigia TVF ekspertai. Gali atrodyti, kad šalis, daugiausia pasaulyje eksportuojanti naftos, dėl jos kainos kritimo turėtų patirti nuostolių. Naftai kainuojant 115 dolerių už barelį, Saudo Arabija per metus iš eksporto uždirba 360 milijardų, o jei kaina sumažėja iki 85 dolerių – 270 milijardų. Suprantama, dabar šalies biudžetas tampa deficitinis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Saudo Arabijos interesus atlieptų pigesnės naftos laikotarpis, mano analitikai. Skirtingai nei daugelis naftą eksportuojančių valstybių, ji gali sau tai leisti. Grynieji Saudo Arabijos valiutiniai rezervai rugpjūtį buvo 737 mlrd. dolerių. Tai viršija 3 metų šios šalies išlaidas. Saudo Arabija gali sau leisti dešimtmečius finansuoti biudžeto deficitą, skolindamasi iš savęs pačios ir, pasak ekspertų, tai bus galima daryti net ir tuo atveju, jei nafta atpigtų dar labiau nei šiuo metu.

REKLAMA

Liūdni scenarijai

Saudo Arabija yra pajėgi atlaikyti mažų naftos kainų laikotarpį: kai jos kaina buvo 100 dolerių už barelį, ji sutaupė daugiau lėšų negu išleido. Daugiausia prarado tos šalys, kurios to nepadarė, tarp jų trys didžiausios Amerikos kritikės: Venesuela, Iranas ir Rusija, teigia ekspertai.

Skirtingai nei kitos naftą eksportuojančios šalys, Venesuela dar iki naftos kainų kritimo buvo patekusi į keblią padėtį. Pernai jos biudžeto deficitas buvo net 17 proc. BVP. Į tai reaguodama vyriausybė prispausdino naujų pinigų, ir infliacija išaugo iki 60 proc. Dabar kilo grėsmė, kad visai sustos pramoninė gamyba.

Iranas dar labiau pažeidžiamas: jam reikia, kad naftos kaina būtų ne mažesnė nei 136 doleriai už barelį. Tik taip būtų galima finansuoti suplanuotas išlaidas. Pernai Irano valdžia išleido 100 milijardų dolerių vartojimo prekėms subsidijuoti. Tokia suma sudaro maždaug 25 proc. Irano BVP. Vakarų įvestos sankcijos reiškia, kad Iranas negali spręsti savo problemų, imdamas kreditus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusijai atpigusi nafta rimtų problemų nesukels, bent jau artimiausioje ateityje, mano TVF analitikai. 2015 m. biudžetas buvo sudarytas remiantis prielaida, kad vidutinė metinė naftos kaina bus 100 dolerių. Jei ji sumažės, prezidentui V.Putinui bus sunkiau vykdyti pažadus dėl socialinių išlaidų. Panašiai buvo 9-ojo XX a. dešimtmečio viduryje, kai naftos kainos nukrito, o skolų slegiama Sovietų Sąjunga pritrūko būtinų lėšų. Tačiau šiandien Rusija turi 454 mlrd. dolerių valiutinių rezervų, kurie saugo ją nuo naftos kainų svyravimo.

Kita vertus, lėtėja Rusijos ekonomikos augimo tempai. Pingantis rublis skaudžiai atsiliepia gyvenimo lygiui, nes importinės prekės tampa brangesnės. Vakarų sankcijos Rusijos bendrovėms, net ir privačioms, uždarė prieigą prie kapitalo rinkų. Vienas aukštas Rusijos finansų ministerijos valdininkas pabrėžė, kad mažėja biudžeto pajamų, nesusijusių su naftos ir gamtinių dujų eksportu, dalis, o tai reiškia, kad Rusija tampa dar labiau priklausoma nuo naftos. Analitikai prognozuoja, kad Rusija juda stagnacijos kryptimi, tačiau šalis, jų teigimu, ko gero, tam tikrą laikotarpį galės palyginti sėkmingai atlaikyti ir ją. Tačiau vėliau dėl naftos pigimo ir ekonomikos sąstingio pasekmės Rusijos ekonomikai bus kur kas didesnės.

REKLAMA

Tuo metu, kai naftos kaina buvo 100 dolerių, pasikeitė Kinijos ekonomikos modelio kryptis: buvo pradėtos naudoti didesnio valstybės kišimosi į rinką priemonės. Gali būti, kad laikotarpis, kai nafta kainuos 85 dolerius už barelį (jei taip iš tikrųjų atsitiks), taps naujų pokyčių ir ekonominėje, ir užsienio politikoje svertu.

Parengė Arvydas Praninskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų