REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje drastiškų pokyčių dar nematyti

,,Išėję į lauką ar sodą augalų pokyčių kol kas gal ir nepastebėsite, bet jų vegetacijos periodas pailgėjo. O biologai, ornitologai ir entomologai pastebi, kad Lietuvoje atsirado anksčiau nebuvusių vabzdžių rūšių, užklysta ir paukščių, kurių anksčiau nebūdavo”, – į klausimą, kaip klimato šiltėjimas veikia mūsų šalyje augančius įprastus augalus, atsakė biomedicinos mokslų daktaras, Augalų genų banko vyriausiasis patarėjas Bronislovas Gelvonauskis.

REKLAMA

Anot mokslininko, nors dėl pailgėjusio šiltojo metų laiko vieni augalai ilgiau žaliuoja, kiti ilgiau dera, pokyčiai palankūs ir kenkėjams.

,,Įvairios ligos augalus puola intensyviau. Žemės ūkio augalai jomis užsikrečia dažniau, negu prieš kelis dešimtmečius. Dėl šiltesnio oro ir drėgmės pavasarį ir vasarą, sąlygos plisti grybelinėms ligoms dabar daug palankesnės. Jos puola ir javus, ir sodo augalus. Be to, atsirado ir naujų ligų. Gali būti, kad jų sukėlėjų buvo ir anksčiau, bet pasireikšti taip intensyviai, kol buvo vėsesnės vasaros ir kitoks drėgmės režimas, tos ligos negalėjo. Pavyzdžiui, šią vasarą temperatūra buvo keliais laipsniais aukštesnė negu įprasta, todėl susidarė palankios sąlygos plisti kenkėjams. Ne tokios šaltos žiemos irgi turi įtakos – kenkėjams lengviau peržiemoti ir jų populiacija po švelnios žiemos padidėja”, – aiškina B. Gelvonauskis.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkas pastebi, kad įtakos augmenijai, taip pat ir žemės ūkio kultūroms, turi ir tai, jog padaugėjo reiškinių, kurie Europos ir Lietuvos klimatui anksčiau nebuvo būdingi – vėtrų, uraganų kyla ženkliai daugiau, negu buvo prieš 30 metų. Tačiau išskirti – javus ar daržo augalus – kenkėjai ir ligos puola labiau, kol kas negalima.

Prieš ligas ir kenkėjus – selekcija ir genų inžinerija

Pasaulio mokslininkai įspėja: jei nebus imtasi priemonių mažinti taršą, iki 2080 metų žemėje daugiau kaip pusė augalų ir apie trečdalis gyvūnų rūšių praras daugiau kaip pusę jiems šiuo metu tinkamo klimato plotų. Praradimai gali būti dar didesni, nes pateikdami šiuos duomenis žurnale ,,Nature Climate Change” jie pripažino, kad tai – dėl tiesioginės klimato kaitos įtakos, neatsižvelgiant į plintančias ligas ir kenkėjus. Kas daroma, kad padėtume augalams išgyventi ir juos išsaugotume, – teiraujamės B. Gelvonauskio. Pasak mokslininko, yra keli būdai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

,,Ūkininkai kovai su ligomis ir kenkėjais naudoja pesticidus – purškia jais augalus. Tai pagrindinė kovos priemonė intensyviame žemės ūkyje. Tie, kurie ūkininkauja ekologiškai, taiko kitokį sėjomainų ciklą, renkasi ekologiškesnes chemines priemones. Yra ir ekologiškų, natūralių biologinių preparatų. Juos rekomenduočiau tiems, kurie kovoja su augalų ligomis ir kenkėjais sklypelyje prie namų ar kolektyviniuose soduose. Yra iš augalinių ekstraktų pagamintų tirpalų, kuriuos labai patogu naudoti – viena pakuotė į purkštuvą, ir galima purkšti prieš amarus, įvairias ligas”, – pasakoja biomedicinos mokslų daktaras. Kitas kelias – kurti atsparesnes besikeičiančios aplinkos poveikiui veisles. Pasak B. Gelvonauskio, to galima pasiekti ir pasitelkus įprastą selekciją, ir genų inžineriją.

REKLAMA

,,Yra identifikuoti genai, genų grupės, kurios daro organizmą atsparesnį vienokiem ar kitokiem kenkėjams, ligoms. Bet veislių su GMO (genetiškai modifikuotais organizmais) verslinėje žemdirbystėje Europos Sąjungoje negalima naudoti, – tik atliekant mokslinius tyrimus. Tačiau ir mūsų, ir kitų šalių selekcininkai yra išvedę žemės ūkio, sodo, daržo augalų veislių, kurios pasižymi išskirtinėmis savybėmis, pavyzdžiui, mažiau bijo šalčio, atsparesnės tam tikriems kenkėjams ir ligoms”, – sakė mokslininkas.

Genų banke – tūkstančiai augalų sėklų

Pasak pašnekovo, nuolat kaupiamas ir saugomas išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių veislių fondas. Taip pat kaupiami ir saugomi nepakitusių augalų veislių pavyzdžiai.

REKLAMA

,,Pagrindinis tikslas – išsaugoti pavyzdžius, todėl augalų genų bankuose saugomi nedideli sėklų kiekiai. Tačiau siekiama, kad būtų išsaugota kuo daugiau rūšių. Pavyzdžiui, Lietuvos Augalų genų banke sukaupta per 3 tūkst. mūsų šalies selekcininkų atrinktų ir natūralių augalų sėklų pavyzdžių. Tarp jų – 143 kviečių veislių sėklų pavyzdžiai, 204 – miežių, 208 – šunažolės, 103 – kmynų, 143 pievinės miglės, 382 – eraičinų, 190 – vaistinių ir aromatinių augalų sėklų pavyzdžių. Laikomi šaldikliuose, kuriuose sukurtas specialus mikroklimatas, jie gali išgyventi 2-3 dešimtmečius, ir tiek pat laiko bus tinkami naudoti vykdant selekcines programas bei atliekant mokslinius tyrimus, – pasakoja B. Gelvonauskis. – Tačiau jeigu prireiktų, per vieną ar kelis sezonus jų galima būtų užauginti daugiau”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkas pridūrė, kad tarptautinės organizacijos kintant klimatui taip pat ragina genetinių išteklių bankuose sukaupti kuo daugiau vietinių augalų rūšių. Tačiau pagrindinis ginklas kovoje su pasauliniu atšilimu ir paskui jį atslenkančiomis negandomis – sąmoningos žmogaus pastangos mažinti atmosferos taršą, nes Jungtinių Tautų klimato ekspertų nuomone, yra 90 proc. tikimybė, kad pagrindinė atšilimo priežastis nuo 1950 metų – ne gamtos pokyčiai, o žmogaus veikla.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų