Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė teigia, kad Teisingumo ministerijos siūloma apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos sistema yra nepakankama.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė pažymi, kad neužtenka saugoti pranešėjų asmens duomenis, būtina juos apsaugoti ir nuo persekiojimo.
„Jeigu žmogus suklydo pranešdamas apie korupciją ir jo pranešimas nepasitvirtino, turime užtikrinti, kad jam nebus keliama šmeižto byla“, – BNS pirmadienį sakė R. Trumpytė.
Ji aiškino, kad iš pranešėjo negali būti reikalaujama surinkti įrodymus, nes jis nėra teisėsaugos institucijų atstovas, todėl pranešdamas apie korupciją žmogus gali suklysti.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovės teigimu, pranešėjų apsaugos garantijų taip pat turi sulaukti ir apie Baudžiamajame kodekse apibrėžtas veikas pranešantys, bet liudytojais netampantys asmenys.
„Turime sukurti tokią aplinką, kad ji būtų saugi pranešėjui“, – teigė ji.
Teisingumo ministerija Vyriausybei siūlo apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos sistemą kurti užtikrinant asmens duomenų konfidencialumą visiems asmenims, pranešusiems apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą.
Tokį siūlymą planuota pateikti Vyriausybės pasitarime pirmadienį, tačiau dėl užimtos darbotvarkės klausimas atidėtas iki kito pasitarimo.
Kita alternatyva, pasak Teisingumo ministerijos, būtų saugoti tik apie galbūt padarytus ar daromus pažeidimus pranešusių valstybės tarnautojų konfidencialumą.
Siūlydama pritarti platesnei pranešėjų apsaugai, ministerija teigia, kad numačius apsaugą ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems asmenims, būtų pasiektas didžiausias laukiamas poveikis.
„Be kita ko, ši alternatyva leistų pasiekti tai, kad pranešėjų duomenų konfidencialumas būtų užtikrinamas ne tik administracinių procedūrų metu, bet ir administracinės bylos ar administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu“, – aiškina Teisingumo ministerija.
Pritarus ministerijos pozicijai pranešėjų apsauga būtų įtvirtinama redaguojant Viešojo administravimo įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Administracinių bylų teisenos įstatymą.
„Įgyvendinus iniciatyvą dėl pranešėjų anonimiškumo, viešajame sektoriuje galėtų reikšmingai padidėti pranešančiųjų apie pažeidimus asmenų skaičius bei sumažėti korupcinio pobūdžio pažeidimų lygis, o tai leistų ne tik išvengti netinkamo valstybės turto panaudojimo bei biudžeto lėšų švaistymo, bet ir neabejotinai padidintų viešojo sektoriaus skaidrumą, investicinį mūsų šalies patrauklumą“, – BNS teigė teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.
Kaip pažymi ministerija, šiais metais atlikus sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ paaiškėjo, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių buvo klausiama apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis – visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
