Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Europoje atsinaujino būgštavimai dėl euro zonos krizės. Juos paskatino naujos finansų bėdos Graikijoje ir Ispanijoje bei atgijęs nepasitikėjimas, ar Europos Centrinis Bankas įvykdys pažadą išsaugoti eurą visomis priemonėmis.
Nesutaria ir lyderiai: Vokietijos kanclerė paragino Prancūziją ir Italiją laikytis biudžeto drausmės, o Prancūzijos prezidentas atkirto, kad jam nepavyko įtikinti kolegų, kad dabar svarbiau priemonės, skatinančios augimą.
Per visą pasaulį jau daugiau kaip savaitę ritasi akcijų kursų smukimo banga, bet Europos biržose ketvirtadienį įvyko naujas šokas – antras per dvi dienas. Visose pagrindinėse biržose – Londone, Paryžiuje, Frankfurte, Milane, Amsterdame ir Lisabonoje – kursai smuko 2–3 proc.
Kol kas nedaug kas tiki, kad pasikartos tokia krizė kaip prieš kelerius metus – mat šįkart paniką lemia ir žinios apie Amerikos bei Kinijos ūkio sulėtėjimą bei Ebolos virusą. Tačiau blogos žinios iš dviejų silpnųjų euro zonos ekonomikų kelia susirūpinimą, kad svarbiausi euro zonos pacientai taip ir nepasveiko.
Ispanijai ketvirtadienį nepasisekė parduoti tiek obligacijų ir už tokią kainą, kokios norėjo vyriausybė. Graikijos vyriausybei už savo obligacijas jau tenka mokėti nepakeliamas palūkanas: 9 proc.
Graikija dėl politinių motyvų norėjo kuo greičiau atsisakyti griežtų reikalavimų, kuriuos nekenčiamas Tarptautinis valiutos fondas nustatė mainais į jau paskolintus 240 mlrd. eurų. Dabar vargu ar galės pasitraukti iš kredito programos ir skolintis finansų rinkose.
Kad panika neplistų, Europos Komisija ketvirtadienį pareiškė visais įmanomais būdais padėsianti Graikijai skolintis rinkose.
Euro krizę prieš dvejus metus sustabdė Europos centrinio banko vadovo pažadas padaryti ką tik reikės, bet dabar pirmą kartą investuotojai jau ima abejoti, ar bankas sugebės įveikti visų pirma Vokietijos pasipriešinimą, ir, jei reikės, pradės spausdinti pinigus, kad supirktų vyriausybių obligacijas.
Vokietija pati atsidūrė ties recesijos slenksčiu, todėl kritikai aiškina, kad Angelos Merkel taupymas yra blogas receptas. Bet kanclerė pakartojo, kad taupymas iš pat pradžių buvo vienintelis teisingas kelias. Berlynas nori, kad kitąmet pirmąkart per 46 metus biudžete nebeliktų deficito ir kritikų neklauso. A. Merkel perspėjo, kad krizė anaiptol neįveikta, nes nepašalintos jos priežastys – nei euro zonose, nei atskirose šalyse.
„Visos – ir čia dar kartą pabrėšiu: visos – valstybės narės turi visiškai laikytis sutvirtintų taisyklių“, – sakė A. Merkel.
Tai tiesioginė kritika Prancūzijai, kuri atvirai skelbia dar bent trejus metus laužysianti Europos Sąjungos nustatytą drausmės taisyklę, kad deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, ir Italijai, kurios deficitas kitąmet taip pat viršys ribas.
Prancūzijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė toliau kovosiantis, kad Europa skatintų išlaidas, o ne taupymą, bet pripažino, kad kol kas supratimo nesulaukia. Berlynas ir Paryžius, pasak šaltinių, iki gruodžio mėgins pasiekti kompromisą, pagal kurį Vokietija didintų išlaidas, o Prancūzija labiau taupytų. Bet abejojama, kad dviejų didžiausių Europos ekonomikų, vykdančių priešingą politiką, kompromisas būtų pakankamas.
