Sujunkite kietą krevečių kiautų medžiagą su vorų šilko baltymu ir gausite krilką, kietą, biologiškai skaidų pasaulį dusinančio plastiko pakaitalą
Bent jau archeologai bus patenkinti. Jei buvote susuptas į vienkartines sauskelnes po plataus jų paplitimo septintajame XX amžiaus dešimtmetyje, jūsų išmatų pėdsakai tikriausiai išliks išsaugoti giliai sąvartyne kelis šimtus metų, laukdami, kol juos išanalizuos mokslininkai, tyrinėjantys ypač švaistūnišką žmonijos istorijos erą.
Taip yra todėl, kad tose sauskelnėse, kaip ir didelėje dalyje dabartinių prekių, yra nesveikai didelės neskaidžių plastikų dozės: šlapimą sauskelnių viduje užrakinančio natrio poliakrilato; neperšlampamą viršutinį sluoksnį sudarančio polietileno; visas dalis laikančių kartu polimerinių klijų. Neminint jau polietileninių paketų, kuriuose jie parduodami. Galima juos mėgti ar jų nekęsti, tačiau iš naftos išgaunami sintetiniai polimerai yra mūsų amžių žyminčios medžiagos.
Ir tokiomis jos išliks dar daug metų. Plastikai išties atsparūs, ir nedaug vietų Žemėje jais nepažymėtos: atokiausiuose vandenynų plotuose pilna mūsų išmestų plastiko atliekų; vandenyno gelmės springsta nuo polimerų dalelių; o nuo Everesto specialios ekspedicijos šalina šiukšlių kilogramus netgi iš „mirties zonų“, virš 8000 metrų aukščio.
Tačiau šio įpročio atsisakyti negalime. Jokia kita medžiaga nėra tokia lanksti, pigi ir stipri, kaip plastikas. Viena alternatyva yra biologiškai skaidūs plastikai iš labiausiai paplitusio augalinio polimero, celiuliozės, bet aukštesnė jo kaina reiškia, kad netgi beveik po šimtmečio tyrimų, jos užima vos 1 procentą rinkos.
Donaldas Ingberas ir Javieras Fernandezas iš Harvardo universiteto Wysso Biologinės inžinerijos instituto išeitį mato antrame pagal paplitimą organiniame polimere: chitine, medžiagoje, sukietinančioje vabzdžių egzoskeletus. Apjungus krevečių kiautų chitiną su netirpiu vorų šilko baltymu fibroinu, gaunamas… „krilkas“.
Krilkas tvirtesnis netgi už chitiną, o jo lankstumas gali būti reguliuojamas pridedamo vandens dalimi. Jis slopina liepsną. Bet pagrindinis jo pliusas – tvirtumas. „Jis stipresnis už kiekvieną atskirai paimtą komponentą,“ sako D. Ingberas. Išties, krilko atsparumas prilygsta aliuminio lydiniams. „Tebeturime šios medžiagos lapus, išlietus daugiau, nei prieš metus,“ sako D. Ingberas. Bet jei norėtumėte jų atsikratyti, tereiktų numesti į drėgną komposto krūvą ir mikrobai perdirbtų jį per kelias savaites.
D. Ingberas ir J. Fernandezas dabar ieško verslo partnerių, padėsiančių atpiginti krilką. Galimybės jį lieti irgi galėtų būti geresnės, tad mokslininkai perėjo prie chitosano, gaunamo iš chitino, kuris gali būti naudojamas liejimui presavimu, lygiai kaip sąvartynus kemšantys vienkartiniai daiktai: pigūs žaislai, buteliai, mobiliųjų telefonų dalys. Pernai jie panaudojo plačiausiai naudojamą plastikų liejimo metodą, injekcinį liejimą ir kaip principo veikimo įrodymą pagamino šachmatų komplektą.
Bet krilkas yra visomis prasmėmis lankstesnė medžiaga. „Jo savybės tinka pakeisti daugelį plastikų,“ sako D. Ingberas, netgi plastikinius maišelius. Vienas dalykas, kurio krilkas negali, tai per šimtmečius išsaugoti mūsų sauskelnių „aromato“ – bet ką dabar, visiems neįtiksi.
