Tarptautinėje konferencijoje „The University in a Single Place: Uniqueness Lies in Diversity“ mokslininkai iš visos Europos diskutavo apie universitetų „pabaigos pradžią“, studijų mobilumo politiką Europoje, jungtinių tarptautinių programų patirtis ir ateitį, aukštojo mokslo tarptautiškumo iššūkius bei perspektyvas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos, Olandijos, Italijos, Škotijos mokslininkai ir švietimo institucijų atstovai, konstatuota, kad universitetai išliks tik tada, kai vykdys tarpdisciplinines studijas ir taps kiek įmanoma labiau tarptautiniais.
Dabartiniai universitetai technokratų ir biurokratų gniaužtuose
Pasak VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės prof. dr. Inetos Dabašinskienės, konferencijoje dalyvavę mokslininkai į universitetus žiūri daug plačiau, ne kaip į „specialistų kalvę“ ar organizuojančius tik siaurai orientuotas arba madingas studijas, todėl diskusijoje netrūko kritikos dabartinei aukštųjų mokyklų situacijai: „Šiandien universitetai priversti veikti kaip verslo įmonės, kurios turi nešti greitą pelną ir demonstruoti rezultatus „čia ir dabar“, tačiau, mano įsitikinimu, universiteto misija turi būti kur kas platesnė“, – mano I. Dabašinskienė.
Konferencijoje dalyvavęs prof. Leonidas Donskis taip pat teigia, kad universitetams stengiamasi primesti greitojo vartojimo kultūrą, tačiau didžiausi ir svarbiausi dalykai pasiekiami kitaip: „Galima greitai pasiekti rezultatą nesudėtingose sistemose arba veikiant populiariame ir švietėjiškame lygyje. Bet ne technologijos ar populiarios teorijų adaptacijos, o didysis mokslas, fundamentiniai projektai ir idėjų bei minties pasaulį keičiantys humanitariniai ir socialiniai mokslai iš esmės negali būti greiti ir skirti greitam vartojimui todėl, kad jų esmė slypi minties mokyklose ir savęs koregavime“, – įsitikinęs prof. L. Donskis.
Kalbėdamas apie universitetų padėtį, profesorius primena, kad jie egzistuoja ir nedemokratiškose valstybėse (pavyzdžiui, Rusijoje, Kinijoje ar Irane), tačiau veikiantieji demokratiškose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, taip pat susiduria su nedemokratiškumo apraiškomis – technokratija ir biurokratija. „Visa tai užgožia tikrąją universiteto reikšmę ir prasmę“, – mano filosofas.
Universitetai turėtų pasirinkti laisvę, o ne saugumą
Bolonijos universiteto profesorius Stefano Bianchini tikina, kad universitetų ateitis jaudina ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. „Universitetai keičiasi ir tą keitimąsi reikia mokėti priimti bei išnaudoti, tačiau pirmiausiai reikia suvokti, kokia mūsų misija besikeičiančioje visuomenėje ir akademiniame gyvenime“, – sako S. Bianchini. Profesoriaus manymu, Europos universitetai turi išlikti skirtingi, su savo ypatybėmis, tačiau privalo domėtis vienas kito veikla ir sudaryti sąlygas draugiškam ir ne tokiam akademiškam bendradarbiavimui. „Europos Sąjungos piliečių įvairovė yra didelis turtas ir kartu iššūkis, ypač naujai kartai – būtina mokėti šią įvairovę analizuoti ir veikti jos sąlygomis, t. y. bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, gerbiant kiekvieno išskirtinumą“, – tikina Bolonijos universiteto profesorius.
Kalbėdamas apie universitetų ateitį, prof. L. Donskis siūlo sustoti ir pagalvoti, kokios yra pagrindinės vertybės, ir nepasiduoti aklam skubėjimui, sekimui paskui neaiškius ir neištirtus tikslus, o susivokti, kokiame pasaulyje iš tikrųjų norėtume gyventi. „Remiantis Z. Froidu – neįmanoma turėti ir laisvės, ir saugumo. Reikia pasirinkti. Universitetai turi pasirinkti“, – teigia filosofas ir čia pat priduria: „Protingiems nereikia saugumo, jiems reikia laisvės, o laisvę išlaisvina fantazija, vaizduotė ir kūrybiškumas“, – pasakoja profesorius.
Tarptautiškumo reikšmė
„Tokios programos kaip „Erasmus“, tarptautiniai mainai bei praktikos skirtingose šalyse turi būti ne išimtis, o neatsiejama universitetų mokymosi ir tobulėjimo dalis, kurią išbandyti turi kuo daugiau studentų ir akademinio personalo“, – prie bendros nuomonės priėjo konferencijos dalyviai. Savo pranešime svečias iš Italijos Stefano Bianchini pasakojo apie „Erasmus“ programą, kuri sujungia ne tik skirtingus universitetus ir leidžia dalintis gerosiomis praktikomis, tačiau praplečia ir akiratį, kadangi daugiau kaip 5 mln. studentų kasmet gali studijuoti, keliauti ir susipažinti su kitų šalių kultūromis, religijomis, seksualiniais ar politiniais įsitikinimais, o tuo pačiu reprezentuoti save bei savo šalį. „Visa tai padeda geriau pažinti visuomenę, ją suprasti ir priimti, nusikratyti „provinciališkumo“ komplekso“, – teigia S. Bianchini. Profesorius juokaudamas primena, kad „Erasmus“ programos dėka gimė jau daugiau kaip vienas milijonų kūdikių, nes jų tėvai susipažino per šią programą, ir tai yra tik maža dalis įrodymų, kad studijos, keliavimas ir keitimasis patirtimi suteikia apčiuopiamų rezultatų.
VDU viešųjų ryšių prorektorės prof. Auksės Balčytienės teigimu, ši konferencija buvo savotiška provokacija apie universitetų ateitį, kuri reikšminga visiems, nes būtent universitetuose galima sutikti ateities lyderius, iškiliausių ir svarbiausių sprendimų bei idėjų autorius. Prof. A. Balčytienės manymu, universitetai turi būti daugiakalbiai ir daugiakultūriniai, jungiantys studijas su tyrimais: „Tik atsiverdami pasauliui, kitoms kultūroms, galime pajusti visą įvairovę ir sykiu atrasti vienijančius, bendražmogiškos patirties, jautrumo, etikos ir moralės dalykus. Liberalus išsilavinimas – domėjimasis aplinka ir noras ją kvestionuoti – tampa kaip tik tuo įrankiu, tarsi instrumentu ar bendra erdve, kurioje užgimsta gražiausios mūsų kartos idėjos“, – pasakoja VDU prorektorė.
