REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žinių radijas

REKLAMA

Tradicinėje penktadieninėje „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ Opozicijos lyderis Andrius Kubilius su žurnalistu Raigardu Musnicku kalbėjosi apie Vilniaus miesto skolos problemą.

Laidos vedėjas klausė, cituodamas Vilniaus mero A. Zuoko pasisakymus, neva Vilniaus skolos problema atsiradusi dėl to, kad miestui skiriama per maža gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis procentais. A. Kubilius atsakė, kad pagrindinė Vilniaus problema yra neskaidrus finansų valdymas.

„O aš sakau priešingai, nes problema yra ne procentai, o A. Zuokas. Jis mini vieną dalyką – kiek GPM reikia atskaičiuoti, bet jis nemini kito dalyko. Ir mūsų Vyriausybės darbo metu sudaryta darbo grupė su savivaldybe, su finansų ministerija, ir su bankais, kurie Vilniui tuomet dar skolindavo pinigus, aiškiai įvardino keletą problemų. Ir pirmiausiai – Vilniaus miestas turėtų susitvarkyti su savo finansų valdymu, jį išskaidrinti ir konsoliduoti finansus“.

Pasak A. Kubiliaus, skaidraus finansų valdymo sąlyga Vilniui buvo keliama nuolat, tačiau jis spėja, kad jos nevykdant Vilnius ir susiduria su tuo, kad bankai nepasitiki ir nebeskolina savivaldybei. „Paskutinis pavyzdys, kai Vilniaus miestas bandė skolintis bankuose nemažą pinigų sumą, bankininkai atsisakė. <..> Čia nėra taip, kad bankai nesusidomėjo, tiesiog nepasitiki. O kodėl nepasitiki? Todėl, kad Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdo tų paprastų sąlygų, kurios ne vieną kartą buvo kartotos. <...>. Taigi, čia yra A. Zuoko problema“.

REKLAMA
REKLAMA

Laidos vedėjas klausė A. Kubiliaus ir apie blogus ir negerėjančius Seimo reitingus, kurie visą laiką išlieka žemi. Opozicijos lyderis atsakė, kad jo tai pernelyg nestebina, nes pagrindinis šios valdančiosios daugumos bruožas – neveikimas, kuris matyt ima žmones varginti.

REKLAMA

„Žmonės gal pradeda ir pavargti nuo tokio valdžios veikimo, kokį matome su šiandienine valdžia. Pagrindinis šios valdžios bruožas – neveikimas, pradžioje žmonių buvo lyg ir vertinamas palankiai, gal po energingo mūsų koalicijos darbo, permainų, kurios žmones neramino. Taigi iš pradžių neveikimas buvo vertinamas pozityviai, bet gal žmonės nuo jo jau pradeda pavargti, kai mato, kad aplinkui gyvenimas nelabai ramus, tai nerimo dvasia gali persimesti ir į tokius reitingų matavimus“.

Visą interviu galite perskaityti žemiau.

R. Musnickas: Pradėkime nuo to, šiandien yra Psichinės sveikatos diena. Kaip Jūsų, politikų, psichinė sveikata, viskas gerai?

REKLAMA
REKLAMA

A. Kubilius: Ačiū, nesulauksit, jaučiamės neblogai. Visiems linkime sveikatos ir ypač Seimo salėje, nes kartais ten susikoncentruoja kažkokie ligos fluidai.

R. Musnickas: Bet yra nuojauta, kai Seime posėdžiaujate, kad ne visiems su sveikata gerai?

A. Kubilius: Seimo salė yra tokia vieta, kurioje emocijos koncentruojasi ir kartais susidaro įspūdis, kad kai kam saugikliai nebeatlaiko. Visko būna.

R. Musnickas: Kažkada buvo pasiūlymas, kad politikams reikėtų stipresnius saugiklius įvesti einant į politiką, ką manote?

A. Kubilius: Nežinau, ar tai įmanoma. Toks darbas reikalauja ir psichinės, ir moralinės sveikatos, taigi būtų tikrai neblogai jeigu kas nors tokį testą sukurtų, kitaip sakant, pasižiūri į akis ir pasako tinki – netinki.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Musnickas: Galbūt ir reitingai, kurie krenta, Seimo ir Vyriausybės tuo pačiu 5-6 punktais, rodo, kad kažkas nėra gerai. Paskutinės apklausos rodo nemažą kirtimą.

A. Kubilius: Galėčiau pajuokauti – kokia valdžia, tokie ir reitingai, suprasdamas, kad tai yra valdžios rezultatai. Seimas yra partijos, valdanti pozicija ir opozicija. Juokaudamas sakau, kad tai yra valdžios reitingai, o valdžios atstovai gali sakyti, kad opozicijos.

R. Musnickas: Bet Seimo reitingai visą laiką arti paskutinės vietos. Nežinau, keičiasi su politinėmis partijomis, su dar kažkuo, bet labai žemai visą laiką, niekada auštai nepakilo, nepriklausomai nuo to, kokia valdžia būna.

REKLAMA

A. Kubilius: Per daug nesistebiu. Žmonės gal pradeda ir pavargti nuo tokio valdžios veikimo, kokį matome su šiandienine valdžia. Pagrindinis šios valdžios bruožas – neveikimas, pradžioje žmonių buvo lyg ir vertinamas palankiai, gal po energingo mūsų koalicijos darbo, permainų, kurios žmones neramino. Taigi iš pradžių neveikimas buvo vertinamas pozityviai, bet gal žmonės nuo jo jau pradeda pavargti, kai mato, kad aplinkui gyvenimas nelabai ramus, o nerimo dvasia gali persimesti ir į tokius reitingų matavimus.

R. Musnickas: Nauji kandidatai į Vilniaus miesto merus. Čia jau konservatorių, M. Adomėnas, M. Majauskas, P. Saudargas, A. Anušauskas, berods šeši nauji iš viso. Jie kokiu būdu atsirado?

REKLAMA

A. Kubilius: Mes kandidato atrankos procedūros Vilniaus mieste, kurį remtų partija, nesam pabaigę. Ta atranka susidaro iš kelių procedūrų. Iki tol, kol nebuvo žinoma dėl tiesioginių mero rinkimų, sąrašo lyderiu buvo išrinktas M. Adomėnas. Kai paaiškėjo, kad bus tiesioginiai mero rinkimai, ieškojome ir kitų kandidatų. I. Šimonytė ir kiti stiprūs kandidatai buvo kviečiami, tačiau apaaiškėjus, kad dėl asmeninių priežasčių ar kitų problemų atsisakė, dabar vėl grįžtame prie to, kad sprendžiame, kas gali būti tinkamiausias mūsų kandidatas į Vilniaus miesto mero postą. Vakar Prezidiumas tai apsvarstė ir priėmė sprendimą, kad Vilniaus sueiga iki lapkričio vidurio turi surengti dar vieną rinkimų turą, savo konferencijoje ar visuotiniame susirinkime ir turėtų apsispręsti, kad galėtų būti tinkamiausias kandidatas. Prezidiumas pasiūlė Vilniaus skyriams, šalia kitų kandidatų, apsvarstyti ir dar keletą pavardžių. Jau įvardinote kelias, dar paminėčiau S. Šedbarą, A Anušauską, P. Saudargą, M. Majauską ir dar kelias pavardes. Galimų kandidatų mes turime ne vieną, tikrai pakankamai stiprių, vieni vienoje srityje, kiti kitoje, taigi demokratiniuose rinkimuose apsispręsime, kuris tinkamiausias.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Musnickas: Jau visi vertintojai tarsi ir buvo sustoję ties konservatorių partijos kandidatu M. Adomėnu. Dabar Jūs galite sakyti, kad tai nebūtinai bus M. Adomėnas partijos kandidatas?

A. Kubilius: Tie vertinimai buvo per daug ankstyvi, tą ir sakėme. Kaip nutars partijos nariai, taip ir bus. Ar tai bus vienas ar kitas kandidatas - tai bus partijos narių priimtas sprendimas.

R. Musnickas:

A. Kubilius: Gali būti, nes kelias pavardes pasiūlė Prezidiumas, iš tų galimų potencialių kandidatų, kurie sutiktų kandidatuoti. Turime ir daugiau stiprių žmonių, bet jie dėl įvairių priežasčių atsisako. Tačiau partijos skyriai dar gali siūlyti ir kitas kandidatų pavardes.

REKLAMA

R. Musnickas: Dar keletas aktualijų. A. Zuokas mūsų laidoje kalbėjo apie tai, kad Vilniaus miestas skęsta skolose dėl to, kad per daug GPM pasiima centrinė valdžia. Kitaip sakant, miestas negauna tiek, kiek surenka iš GPM. Jeigu gautų 100 proc. būtų rojus, bet dabar paliekama mačiau nei pusė. Jis sakė, kad man kenkia valdžios, ypatingai opozicija, konservatoriai su liberalais, jie nenori matyti manęs ir balsuoja prieš GPD. Jis netgi parodė išklotines, kaip buvo balsuota, ir pasakė, jeigu būtų pasakyta, kad mes paliekame miestui 60 proc. GPM, bet A. Zuokai tu pasitrauk iš politikos, aš pasitraukčiau. Konservatoriai balsuotų už 60 proc. GMP palikimą Vilniaus miestui, jei A. Zuokas pasitrauktų?

REKLAMA

A. Kubilius: Pasakyčiau atvirkščiai, jeigu A. Zuokas pasitrauks – svarstysim. Jei jau pereiname į tokį turgų. Jis iš pradžių sako - nubalsuokite, aš po to pasitrauksiu. O aš sakau priešingai, nes problema yra ne procentai, o A. Zuokas. Jis mini vieną dalyką, kiek GPM reikia atskaičiuoti, bet jis nemini kito dalyko. Ir mūsų Vyriausybės metu sudaryta darbo grupė ir su savivaldybe, ir su finansų ministerija, ir su bankais, kurie Vilniui tuomet dar skolindavo pinigus, aiškiai įvardino keletą problemų. Ir pirmiausiai – Vilniaus miestas turėtų susitvarkyti su savo finansų valdymu, jį išskaidrinti ir konsoliduoti finansus. Dabar kiek yra tų skolų, niekas nežino. Vienos skolos - savivaldybės biudžete, dar kitos skolos - įmonių biudžetuose. Paskutinis pavyzdys, kai Vilniaus miestas bandė skolintis bankuose nemažą pinigų sumą, bankininkai atsisakė. Jeigu taip būtų valstybės mastu kada nors nutikę mums būnant valdžioje, tai visi ir tarptautinėse rinkose būtų pradėję kalbėti, kad valstybė artėja prie bankroto, nes bankai nepasitiki ir todėl neskolina. Čia nėra taip, kad bankai nesusidomėjo, tiesiog nepasitiki. O kodėl nepasitiki? Todėl, kad Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdo tų paprastų sąlygų, kurios ne vieną kartą buvo kartotos. Ir kiek man žinoma, savivaldybė yra pasidariusi auditą, buvo pasamdžiusi vieną iš garsių audito kompanijų, kurių išvada vėl ta pati – kol savivaldybė nesusitvarkys su finansų valdymų, tol Vilniaus miesto savivaldybei tikėtis, kad bankai patikės ir skolins – visiškai nerealu. Taigi čia yra A. Zuoko problema.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antra, kiek GPM turi likti Vilniaus miesto savivaldybei. Vėlgi A. Zuokas kalba labai primityviai. Taip, daugelis rajoninių savivaldybių 100 proc. GPM lieka jų biudžetuose. Bet tos savivaldybės dar gauna didžiules dotacijas iš centrinio biudžeto, tai jų biudžetai nėra konstruojami pagal tai, kad jos gyvena vien tik iš GPM, jos gyvena iš tiek lėšų, kurios apskaičiuotos pagal jų poreikius ir funkcijas, ir kiek Seimas joms paskiria. Vilniui, kadangi yra turtingesnis miestas pagal pajamas ir pagal visą ekonomikos struktūrą, yra paliekama mažiau GPM, tačiau tai padaroma skaičiuojant, tai nėra nuleista iš lubų.

R. Musnickas: Vakar Seimas pritarė, čia matyt harmonizavimo įstatymai eina, kai perskaičiuojama kaip viskas atrodys eurais. Kai buvo perskaičiuojamos politikų ir valdininkų algos, pririšant prie bazinio dydžio, algos pakilo. Nedaug tiesą sakant, keliais procentais po kablelio, bet visgi pakilo. Ta antraštė vis tiek skamba, politikai pasikėlė algas. Kada įvyks stebuklas ir mes perskaitysime, kad politikai perskaičiuodami ką nors susimažino sau algas, neskaitant krizės?

REKLAMA

A. Kubilius: Šiuo metu priimama šimtai tokių įstatymų, kur sumos litais perskaičiuojamos į eurus, kur dabartinė valdžia su tuo susijusius sprendimus siūlo, o Seimas beveik automatiškai balsuoja. Nors jūs pasakėte – neskaitant krizės, bet aš galiu tik prisiminti kai 2008 m. pabaigoje, 2009 m. pradžioje, kai mes pamatėme, į kokią ekonominę duobę pasaulinė krizė stumia Lietuvą, tai pirmieji mūsų žingsniai buvo – savo algų ir įvairiausių su tuo susijusių išlaidų karpymas. Mes supratome, kad prašyti žmonių susimažinti algas privačiame sektoriuje at kitur dėl to, kad ateina krizė, tikrai niekaip negalėsime, jei nepradėsime nuo savęs. Šioje valdžioje išeina vis kitaip, jie randa pasitiesinimų – tai Konstitucinis Teismas kaltas, tai, kaip visada, Kubilius kaltas dėl visko. Jiems vis taip išeina, kad jie pradeda nuo savo algų didinimo. Praeitais metais buvo ženkliai padidintos algos visam valdymo sektoriui. O dabar štai ir vėl – atrodo smulkmena, bet ji iškalbinga.

REKLAMA

R. Musnickas: Kaip rašo, projekto įgyvendinimui priminiais skaičiavimais reikės 1,2 mln. eurų, tai kelių milijonų litų. Atrodytų mažas procentas, bet...

A. Kubilius: Žinoma būtų geriau, jei būtume kažkaip radę būdų suapvalinti į mažesnę pusę.

R. Musnickas: Šią savaitę buvo ir Putino gimtadienis. Atšventėt ar ne?

A. Kubilius: Pasakysiu juokaudamas – su Algiu Ramanausku dalyvavau Druskininkuose vykusioje Ronald Reagan klubo diskusijoje „Pasirinkimas tarp rytų ir vakarų“. Taigi, ta proga važiuodamas atgal išklausiau jo dar vieną dainą, taip vadinamą aktualų, kuri buvo kaip tik skirta Putino gimtadieniui. Tai taip, jei galima taip pavadint, ir atšvenčiau.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų