Jei kas paklaustų, kas šiuo metu yra talentingiausias 1993 metų gimimo žaidėjas Lietuvoje, be didesnių abejonių dauguma krepšinio gerbėjų pasirinktų 21-erių metų Artūrą Gudaitį. Vos prieš devynis mėnesius į profesionalų krepšinį įžengusio A.Gudaičio karjera progresuoja neįtikėtinu greičiu – aukštaūgis prie Lietuvos rinktinės slenksčio atsidūrė tarp profesionalų sužaidęs vos 26 rungtynes.
Tačiau prieš penkerius metus, kai A.Gudaitis Klaipėdoje dar tik mokėsi krepšinio pagrindų, vienintelė ir abejonių dėl ateities nekelianti 1993 metų gimimo kartos žvaigždė buvo Tauras Jogėla.
2009 metų rugsėjį jaunuosius krepšinio talentus sekantis tinklapis „Eurohopes.com“ reitingavo T.Jogėlą kaip vieną iš aštuonių perspektyviausių 1993 m. gimimo žaidėjų visoje Europoje, o puolėjo treneris Rolandas Radvila matė savo auklėtinį ateities Ramūnu Šiškausku. „Ateityje aš jį matau kaip Šiškauską – labai universalų žaidėją, kuris gali žaisti nuo pirmos iki ketvirtos pozicijos“, – 2009 metais interviu tinklapiui „Basketnews.lt“ pasakojo R.Radvila. Tuomet taip manyti buvo rimtų priežasčių – Europos jaunučių iki 16 metų čempionate T.Jogėla pelnydavo po 15,5 taško, atkovodavo po 8,9 kamuolio, atlikdavo po 1,9 rezultatyvaus perdavimo, perimdavo po 1,8 kamuolio ir tapo naudingiausiu turnyro žaidėju.
Dar iki Europos jaunučių čempionato T.Jogėla jau buvo pravėręs Nacionalinės krepšinio lygos duris ir tarp vyrų sužaidęs 27 rungtynes. Pavyzdžiui, rungtynėse su Pakruojo „Meresta“ 15-etis T.Jogėla per 25 minutes pelnė 17 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus. Kada paskutinį kartą girdėjote apie 15-etį NKL lygoje pasiekusį 17-7-4? Be to, T.Jogėlos aplinka irgi atrodė tinkama siekti aukštumų – puolėjo tėtis pats žaidė krepšinį, jaunesnysis brolis – taip pat. Abejojančių buvo ne daug – T.Jogėla sėkmingai kops Kauno „Žalgirio“ programos laiptais ir netruks prisijungti prie pagrindinės komandos, o vėliau – ir Lietuvos vyrų rinktinės.
Tačiau realybė buvo visai kitokia – po jaunučių čempionato T.Jogėlos karjera tarsi užstrigo. Sunki peties trauma, sustojęs tobulėjimas, ryškėjančios problemos su technika, vėliau sekusios kliūtys patenkant į Lietuvos dvidešimtmečių rinktinę – dėl šių priežasčių 2014 m. liepą „Eurohopes.com“ T.Jogėlą iš perspektyviausių 1993 m. gimimo Europos talentų reitingo 8-os pozicijos nustūmė į 24-ą. R.Radvilo prognozės matyti T.Jogėlą žaidžiantį nuo pirmos iki ketvirtos pozicijos neišsipildė – dabar puolėjas dėl savo trūkumų dažniausiai rungtyniauja tik vienoje iš puolėjo pozicijų. Atslūgęs žiniasklaidos dėmesys iliustruoja – lūkesčių T.Jogėlos atžvilgiu nebeliko.
Nepaisant didžiulio dėmesio atoslūgio, šiemet T.Jogėla atsidūrė mano „LKL žaidėjų, kuriuos reikia stebėti įdėmiau“ sąraše. Kol praėjusį sezoną žiniasklaidos dėmesys buvo skiriamas jauniesiems „Žalgiryje“ likusiems talentams, iš kurių nei vienas taip ir nepasiekė 6 taškų per rungtynes vidurkio, T.Jogėla persikėlęs į Kėdainių „Nevėžį“ demonstravo rezultatus, išsiskiriančius Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istoriniame kontekste.
A: 5,4 tšk., 3,1 atk. kam., 0,4 rez. perd. per 12 min.
B: 6,7 tšk., 3 atk. kam., 3,5 rez. perd. per 22 min.
C: 3,2 tšk., 1,2 atk. kam., 0,9 rez. perd. per 15 min.
D: 12,5 tšk., 6,5 atk. kam.., 1,7 rez. perd. per 28 min.
Pabandėte atspėti, kas yra kas? Kol Artūras Gudaitis (A), Vaidas Kariniauskas (B), Tomas Dimša (C) pamažu dar tik apšilinėjo kojas vyrų krepšinyje, T.Jogėla buvo dažniausiai iniciatyvos ėmęsis ir dažniausias atakas užbaigęs Kėdainių „Nevėžio“ žaidėjas.
Kol A.Gudaitis, T.Dimša ir V.Kariniauskas kartu sudėjus per visą sezoną tik 12-oje rungtynių peržengė dviženklį pelnytų taškų skaičių, T.Jogėla net 19-oje susitikimų iš eilės (nuo 2013 m. vasario 12 dienos iki gegužės 1 d.) rinko dviženklį taškų skaičių – tai ypač retas rezultatas tarp Lietuvos žaidėjų, net ir neatsižvelgiant į amžių. Labiausiai mano dėmesį patraukė T.Jogėlos žaidimas LKL čempionate, kuriame iš viso 2013-2014 m. sezone puolėjas sužaidė 20 rungtynių. Net ir įskaitant tris rungtynes su „Žalgiriu“, kuriose iš viso puolėjas aikštelėje praleido tik 27 minutes, tuomet dar dvidešimtmečio T.Jogėlos statistiniai rodikliai buvo daugiau nei solidūs – vidutiniškai 12,1 taško, 6,1 atkovoto kamuolio ir 1,5 rezultatyvaus perdavimo.
Vis dar nesuprantantiems, verta dėmesio tai ar ne – 13 žaidėjų LKL istorijoje pasiekė 12 tšk., 6 atk. kam. vidurkį dar iki 22 gimtadienio, t.y. 21 m. arba jaunesni. Tarp jų – Virginijus Praškevičius, Saulius Štombergas, Žydrūnas Ilgauskas, Stanislavas Medvedenko, Donatas Motiejūnas, Mindaugas Kuzminskas ir Jonas Valančiūnas. Žaidėjų, pasiekusių T.Jogėlos rezultatą yra dar mažiau – 12 taškų, 6 atk. kam. ir 1,5 rez. perd. vidurkius LKL lygoje iki 22 gimtadienio yra pasiekę tik penki žaidėjai. T.Jogėla tapo šeštuoju.
Verta dėmesio ir tai, kad būdamas 21-erių metų T.Jogėla, priešingai nei dauguma Lietuvos jaunų žaidėjų, jau dabar yra vienas veržliausių LKL žaidėjų. Puolėjas greitai adaptavosi stipriausioje šalies lygoje ir sėkmingai naudoja savo pagrindinius ginklus – atletiškumą, prasiveržimą ir žaidimą nugarą. 2013-2014 m. sezone T.Jogėla pirmavo LKL lygoje pagal išprovokuotas pražangas (4,5) – protingai šokdino varžovus į viršų ir niekada nevengdavo kontakto. T.Jogėla taip pat dalinosi trečią-penktą vietas pagal atliktus dvigubus dublius (6), nors už šalia buvusius varžovus sužaidė bent ketveriomis rungtynėmis mažiau. Bent kol kas atrodo, kad šį sezoną T.Jogėlos vaidmuo Pasvalio „Pieno žvaigždėse“ bus dar didesnis nei bet kada anksčiau – jaunasis žaidėjas vid. aikštelėje praleidžia po 27 min. ir LKL čempionate po ketverių rungtynių renka 13,3 taško ir 6,3 atkovoto kamuolio. Pasitikėjimo ir drąsos T.Jogėlai nestigo prieš penkerius metus, šiuo aspektu niekas nepasikeitė ir dabar, net ir po didelių nuopolių.
Vis dėlto T.Jogėlos drąsa ir neįvertintos galimybės turi ir neigiamą pusę. Seniai nemačiau taip savo metimo techniką pervertinančio žaidėjo kaip T.Jogėla, o tai šį sezoną „Pieno žvaigždėms“ gali kainuoti pergales. Praėjusį sezoną tauragiškis tritaškius metė 20 proc. taiklumu (14/69), o šio sezono LKL sezono atidarymo rungtynėse T.Jogėla prametė visus keturis tolimus metimus. Lyg to būtų maža, vėliau prieš Kėdainių „Nevėžį“ T.Jogėla atliko devynis (!) tolimus metimus, pataikė tik du. „Nevėžis“ specialiai atsitraukdavo nuo T.Jogėlos, kuris ilgai nedvejojęs išmesdavo vieną tritaškį po kito, o „Nevėžiui“ telikdavo susirinkti atkovotus kamuolius. Pastaraisiais metais nebuvo matyti jokio progreso T.Jogėlos metimo technikoje, tad atrodo naivu tikėtis, kad metimai iš toli stebuklingai pradės kristi vienas po kito.
Būtent stagnacija individualios technikos srityje stabdo T.Jogėlos tobulėjimą ir žaidybinė praktika niekaip neužkaišys šių spragų. Vienas „Pieno žvaigždžių“ lyderių vis dar negali mesti į krepšį už baudos aikštelės ribų (pernai 57,7 proc. metimų buvo atlikta iš baudos aikštelės), prastai perduoda kamuolį ir turi rimtų problemų su kamuolio varymo technika. Kad ir koks aštrus, veržlus ir fiziškai galingas būtų žaidėjas, lengvasis krašto puolėjas, nemokantis mesti, perduoti ir persivaryti aikštę nebus reikalingas aukščiausio lygio komandoms.
Jei reikėtų rinktis, ar T.Jogėla yra užgesęs ar tik prigesęs talentas, rinkčiausi antrąjį variantą – spėčiau, kad T.Jogėla dėl išvardintų savybių per artimiausius penkerius metus pateks į Lietuvos rinktinės kandidatų stovyklą. Žinoma, kad tai įvyktų, T.Jogėla privalo bent porą vasarų už uždarų durų padirbėti su individualaus rengimo treneriu. Kiek teko girdėti, T.Jogėlos agentas Maurizio Balducci nesiruošia nuleisti rankų, tad kol kas tauragiškį vadinti užgesusiu talentu anksti. Gaivinimo darbai dar tik įsibėgėja, T.Jogėlos profesionalo karjera dar tik prasideda, tad bus įdomu stebėti, kaip viskas klostysis toliau.
Krepšinio analitiką Erildą Budraitį galite sekti „Facebook“.
