Milda Ruginytė-Šimkuvienė
Šokis Nicolasui Sarkozy padėjo laimėti Prancūzijos prezidento rinkimus, Barackui Obamai – pelnyti charizmatiškiausio JAV prezidento titulą, o verslo komunikacijos teorija jau dešimtmečius moko, kad išlavinti neverbaliniai signalai yra sėkmingų verslo sandėrių garantas. Tačiau mūsų šalyje, skirtingai nei užsienyje, judesio lavinimas vis dar yra nepelnytai nuvertinamas, o nelabai rangūs lietuviškojo elito pasirodymai ant parketo tai tik įrodo.
Vienu šūviu – du zuikiai Komentuodamas Harvardo verslo mokyklos tyrimo duomenis, neverbalinės komunikacijos ekspertas Nikas Morganas teigė, kad išlavinta kūno plastika padeda įveikti susikaustymą, nepasitikėjimą savimi ir yra pelninga investicija į sėkmingą karjerą. Kineziterapeutai yra linkę pabrėžti ypatingą judesių reikšmę sveikatai. Nepakankamas fizinis aktyvumas, ypač vaikystėje, lemia vystymosi sutrikimus, riboja fizinius gebėjimus, pažinimo, bendravimo ir saviraiškos įgūdžius.
Tragišką vaikų fizinę būklę atspindi ir statistiniai duomenys. Kasmet Lietuvoje netaisyklinga laikysena nustatoma 30 proc. į gydymo įstaigas besikreipusių vaikų, o dažniausia mokinių sveikatos problema – kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai.
„Besivystančiam organizmui judėti būtina. Puikus pavyzdys – šokis. Jis ugdo taisyklingą laikyseną, simetriškai treniruoja įvairių grupių raumenis. Tai labai svarbu, turint galvoje, kad vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia susikūprinę sėdėdami mokyklos suole arba prieš kompiuterį. Be to, lavinami ir socialiniai įgūdžiai, kurie ateityje padės sklandžiai bendrauti ir užtikrintai valdyti kūną stresinėse situacijose“, – teigė Klaipėdoje įsikūrusios šokio ir kūno kalbos mokyklos „Hatora“ vadovė M.Ruginytė-Šimkuvienė.
Kalbame ne tik žodžiais B.Obama jau antrą kadenciją savo rinkėjams dovanoja akiai patrauklius, plastiškus šokio žingsnelius, kurių nebijo demonstruoti net rimčiausių susitikimų metu. Skandalingasis Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy disko stiliaus šokių išmanymu grindė net savo rinkimų kampaniją. O Rusijos prezidentą Borisą Jelciną, kurio šokio judesius dažnas lietuvis buvo linkęs pašiepti, britų „The Guardian“ karūnavo geriausiu visų laikų šokėju politiku.
Ištobulinti kūno judesiai padeda apie žmogų sudaryti norimą įspūdį. Pavyzdžiui, kūno kalbos ekspertės ir neverbalinės komunikacijos bestselerių autorės Lillianos Glass teigimu, auksinei Holivudo porelei Angelinai Jolie ir Bradui Pittui idealios šeimos įvaizdį kurti padeda ne kas kita, o išlavinta kūno kalba. Tokie įgūdžiai padeda ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir profesinėje veikloje, kai būtina nuslėpti jaudulį, neigiamas emocijas ar nepasitikėjimą savimi. Anot šokio specialistų, jei kreiptume daugiau dėmesio į šokio judesių lavinimą ir neverbalinių gebėjimų tobulinimą, tokie faktai nekeltų jokios nuostabos, nes kalbiniais įgūdžiais išnaudojame tik 7 proc. kalbos galimybių, o likę 93 proc. tenka kūno kalbai.
Nauda pripažįstama Mokslo ir meno pasauliai kūno plastikos svarbą žmogaus gyvenime pabrėžė dar antikos laikais. Šiuolaikinėje akademinėje literatūroje galima rasti net kūno kalbos žodynų. Negana to, atsirado ir specialus mokslas – kinesika, nagrinėjantis neverbalinius emocijų išraiškos būdus. Tačiau bene didžiausią indėlį, tiriant judėjimo naudą socialinei vaiko raidai, įdėjo pedagogė-psichologė Maria Montessori.
Remiantis pasaulyje plačiai paplitusiu M.Montessori ugdymo metodas, taikomas nuo 1907 m., pagrįstas tuo, kad vaiko ugdymo paslaptis slypi galimybėje judėti. O naudingiausios vystymuisi yra priemonės, kurios pateikiamos taip, kad vaikas jas pažintų būtent per judesį.
Judesių ugdymas suteikia mažiesiems muzikinių, choreografinių žinių, lavina atmintį, ritmo pojūtį, laikyseną, lankstumą, ištvermę, pasitikėjimą savimi. Septynerius metus kūno plastikos pamokėles mažiesiems vedanti šokio ir kūno kalbos mokyklos „Hatora“ įkūrėja pridūrė, kad nuo mažumės lavinamas kūnas suteikia neabejotiną pranašumą ateityje: „Savo kūną pažįstantys ir valdantys žmonės laisviau jaučiasi per darbo pokalbius, darbe bendraudami su klientais, jie nebijo naujų, nepatirtų situacijų ir net lengviau susiranda antrąją pusę.“
