Šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje trečiadienį atiteko dviem amerikiečiams – Ericui Betzigui (Erikui Betcigui) bei Williamui E.Moerneriui (Viljamui Merneriui) ir vokiečiui Stefanui W.Helliui (Štefanui V.Heliui), kuriems pavyko peržengti šviesinio mikroskopo skiriamosios gebos ribas.
„Ilgą laiką optinė mikroskopija buvo varžoma numanomos ribos: kad niekada nepavyks užtikrinti geresnės skiriamosios gebos negu pusė šviesos bangos ilgio. Su fluorescuojančių molekulių pagalba 2014 metų Nobelio chemijos laureatai išradingai apėjo šią ribą“, – pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Akademijos žiuri pažymėjo, kad šių mokslininkų sukurti itin didelės skiriamosios gebos fluorescencinės mikroskopijos metodai, sukėlė tikrą perversmą ląstelių struktūros ir gyvybinių procesų tyrimuose.
„Jų perversmą sukėlęs darbas įvedė optinę mikroskopiją į nanomatmenų“ lygmenį, pridūrė Akademija.
54 metų E.Betzigas dirba Howardo Hugheso (Hovardo Hjuzo) medicinos institute, įsikūrusiame Ašberno mieste Virdžinijos valstijoje, 51 metų S.Hellis yra Maxo Plancko (Makso Planko) biofizikinės chemijos instituto, įsikūrusio Vokietijos mieste Gettingene, direktorius, o 61 metų W.Moerneris profesoriauja Kalifornijoje įsikūrusiame Stanfordo universitete.
Šie trys mokslininkai pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) Nobelio premijos piniginę dalį.
Praėjusiais metais Nobelio chemijos premija buvo skirta Martinui Karplusui (Martinui Karplusui), Michaeliui Levittui (Maiklui Levitui) ir Arieh Warsheliui (Arjei Varšeliui) „už sudėtingų cheminių sistemų daugiamačių modelių išplėtojimą“.
Tradiciškai Nobelio premija šiems trims mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
