Seime penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė nemanąs, jog Konstitucinis Teismas (KT) savo išvadomis uždraudė dvigubą Lietuvos pilietybę.
Konstitucinio teismo sprendimas, jog Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, anot A. Kubiliaus, buvo klaidingai interpretuotas. Pasak politiko, neteisingai suprastos KT išvados privertė dalį tautiečių pasijusti atkirstais nuo Tėvynės.
Dvigubos pilietybės naudą Andrius Kubilius grindžia istoriniais, pasaulinės praktikos, tarptautinės teisės argumentais bei nacionaliniais Lietuvos interesais.
Pasak A. Kubiliaus, esant didelei emigracijai, maža šalis, kaip Lietuva, turi žūtbūt stengtis išlaikyti išvykusiųjų ryšius su etnine Tėvyne. Siūlymą dvigubos pilietybės galimybę pakeisti „ypatingų ryšių statusu“ jis vadina žeminančiu ir netinkamu.
Ypač svarbus, konservatoriaus manymu, yra KT teiginys, kad „pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos”. Remdamasis šiuo teiginiui A. Kubilius tvirtina, kad dviguba pilietybė negali būti uždrausta.
„Šiandien turime konstatuoti, kad po KT nutarimo dvigubos pilietybės problema yra tapusi ypač aštri, reikalaujanti neatidėliotinų sprendimų, nes kitaip didelė dalis Lietuvos piliečių, dabar gyvenančių kur nors ne Lietuvoje, vis labiau jausis Lietuvai visai nereikalinga. Tačiau problema, užuot buvusi sprendžiama, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinį interesą ir jį atitinkančią 1997 metų Europos pilietybės konvenciją, kurios Lietuva, kitaip nei dauguma Europos valstybių, iki šiol net nėra ratifikavusi, yra paversta keista konstitucinės doktrinos interpretacija. Minėtoje Europos Konvencijoje, be kita ko, numatyti atvejai, kai dvigubos pilietybės nesuteikimas iš esmės prilygtų žmogaus teisių pažeidimams. ES nare tapusios Lietuvos valdžioms ši Konvencija, matyt, todėl ir nepatinka, nes rūpinamasi ne pilietinės bendruomenės interesais, o kažkokia sveiku protu nesuvokiama segregacija: turi pilietinių įsipareigojimų kitai šaliai, tai Lietuvai kaip pilietis esi nebereikalingas.“ – konferencijoje sakė A. Kubilius.
Konservatorių lyderių įsitikinimu, nėra reikalo rengti šiuo klausimu referendumą ir taisyti Pagrindinį šalies įstatymą, kaip tą siūlo pats KT. Vietoj to jis pasiūlė įstatymo projektą, kuriam pritaria Tėvynės Sąjunga, ir kuris, anot politiko, „yra paremtas KT teismo suformuluotais argumentais dėl dvigubos pilietybės ir pilietybės bei etninės tautos santykių ir tam tikra lingvistine diskusija su Konstituciniu Teismu, remiantis tuo pačiu Lietuvos kalbos žodynu“.
Įstatyme būtų įtvirtinta konstitucinė nuostata, kad dviguba pilietybė įmanoma tik įstatyme nustatytais atskirais atvejais.
Pagrindinės normos, suformuluotos konservatorių projekte, būtų šios:
Teisę turėti dvigubą pilietybę suteikia Lietuvos prezidentas įstatyme nustatyta tvarka. Įstatyme, priklausomai nuo asmens ryšio su etnine lietuviška kilme arba nuo to, kada jis pats ar jo protėviai yra įgiję Lietuvos pilietybę, yra išskiriami septyni “atskiri atvejai”, kai yra leidžiama turėti dvigubą pilietybę. Kiekvienu iš šių atvejų yra numatomi skirtingi reikalavimai, kuriuos šis asmuo turi įgyvendinti. Mažiausi reikalavimai yra taikomi lietuvių kilmės asmenims. Tokie asmenys negalėtų vienu metu turėti kitos valstybės pilietybės ir Lietuvos Respublikos pilietybės tik tuo atveju, jeigu būtų padarę įstatyme numatytus nusikaltimus. Kitiems asmenims gali būti taikomi papildomi nuolatinio gyvenimo Lietuvoje reikalavimai arba reikalavimai turėti tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės antrąją pilietybę, priklausomai nuo to, kada jie ar jų protėviai yra ar buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę.
Kitiems asmenims tokia teisė turėti dvigubą pilietybę būtų suteikiama Prezidento sprendimu.
A. Kubilius siūlė svarstyti ir diskutuoti pateiktą projektą, nors pripažino manąs, jog jis susilauksiąs ir prieštaravimų.
