Nors kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų, o mirtingumas dukart viršija ES šalių senbuvių vidurkį, sistemingai prevencijai ir gydymui šalies gyventojai skiria nepakanką dėmesį, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, paskutinį rugsėjo sekmadienį pažymima pasaulinė širdies diena gali būti gera proga susimąstyti apie pagrindinio žmogaus organo sveikatą bei imtis priemonių, kol ji dar nesušlubavo.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje sparčiai auga ir įgauna sunkiai valdomos epideminį mastą. Pavyzdžiui, jei 2004-aisiais buvo nustatyta 130 hipertenzinės ligos atvejų 1000 gyventojų, tai 2013 m. šis rodiklis šoktelėjo iki 229 atvejų. Išeminės širdies ligos paplitimas padidėjo atitinkamai nuo 56 iki 76 atvejų 1000 gyventojų. Nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių mūsų šalyje ligos kaltos dėl 56 proc. visų mirčių.
„Širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos išties kelia nerimą. To priežasčių yra daug. Pagrindinė pacientų klaida, kalbant apie širdies sveikatą, yra sistemingos prevencijos ir sistemingo gydymo nesilaikymas. Sveiki pacientai ignoruoja sveikos gyvensenos principus ir prevencines priemones, o jau sergantieji tikisi, kad kardiologiniai vaistai suveiks taip, kaip ir vaistai nuo peršalimo. Neva pagersiu 5 dienas ir po to pasveiksiu“, - komentavo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Jos teigimu, suvokti, kad reikia rūpintis sveikata yra sunku, o žinoti, kaip tinkamai tai daryti - dar sunkiau. „Dažnas galvoja, kad šiandien jaučiuosi gerai ir greičiausiai rytoj bus toks pats. O rytojus ima ir ateina kitoks. Skaudžiausios nelaimes atsitinka „sveikiems“ pacientams netikėtai, o jau sergantiems pacientams dažniausiai dėl netinkamos savo būklės kontrolės, t.y., kraujospūdžio ir pulso nekontroliavimo arba nestebėjimo, pasireiškiančių simptomų ignoravimo, prevencijos atmetimo“, - sakė „Camelia“ vaistininkė.
„MediCA klinikos“ gydytojos kardiologės Ingridos Grabliauskaitės-Rimkevičienės pastebėjimu, širdies ir kraujagyslių ligų simptomai dažnu atveju pasireiškia palaipsniui, žmogus prie jų adaptuojasi ir nesureikšmina, tad į medikus kreipiasi jau toli pažengus ligai. „Taigi svarbu sukurti tinkamą priežiūros, o dar svarbiau - prevencijos strategiją didelę riziką turintiems asmenims. Manau, Lietuvoje per mažas dėmesys skiriamas pirminei prevencijai, bendram sveikatingumui, sveikai gyvensenai ugdyti“, - svarstė kardiologė.
Specialistai sutaria, kad širdies ir kraujagyslių ligų paplitimui didžiausią įtaką turi šiuolaikinis įtemptas gyvenimo būdas, įtampa ir stresas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, nereguliari ir nesubalansuota mityba, taip pat per mažas judėjimas.
„Ir sveikiems žmonėms, ir savo pacientams visuomet pabrėžiu auksinę taisyklę - judėjimas gali priversti atsisakyti daug tablečių, bet nei viena tabletė negali atstoti judėjimo. Kitas be galo svarbus veiksnys yra stebėti savo sveikatos rodiklius - kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje ir neignoruoti jokių pokyčių ar simptomų“, - tvirtino gydytoja I. Grabliauskaitė-Rimkevičienė.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai:
• Rūkymas
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Aukštas kraujospūdis
• Nejudrumas
• Nutukimas ir persivalgymas
• Cukrinis diabetas
• Nuolatinis stresas ir nuovargis
• Paveldimumas
• Amžius (vyrams nuo 45 m. moterims - nuo 55 m.)
• Paveldimumas
