Šiomis dienomis šalies knygynus, prekybos centrus pasieks naujausia mafijos bestselerių autoriaus, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Siūlome jums intriguojantį fragmentą iš šios knygos.
Atėjo nevaldomų jaunuolių metas
2007-ųjų vasarą po pusantrų metų grįžęs iš kalinimo vietos H. Daktaras rado visai kitokį ne tik organizuoto nusikalstamumo, bet ir verslo pasaulį. Organizuotas nusikalstamumas per tą laiką stipriai pasikeitė. Kaune galvą kėlė naujos gaujos, o jo vardas jau nebesukeldavo tokio baimingo virpulio kaip anksčiau.
„Tuo metu jo autoritetas krito, atsirado daug naujų įžūlių besiformuojančių gaujų. Jų nariai, matydami silpnėjantį Daktarų gaujos autoritetą, jų ekonominį potencialą, ne visada paklusdavo net ir stiprių tarptautinių gaujų nuomonei, – pasakojo aktyviai prie Daktarų gaujos sužlugdymo prisidėjęs buvęs ilgametis Kriminalinės policijos biuro darbuotojas, dabar Seimo narys Vitalijus Gailius. – Vienas organizuoto nusikalstamumo klasikas dar maždaug 1997–1998 metais yra sakęs, kad ateina nevaldomų jaunuolių, kuriems negalioja jokių banditų įstatymai, metas. Vienintelis, kas juos motyvuoja, – pinigai.“
Prieš pasitraukdamas iš pakaunėje esančio Užliedžių dvaro, 2008-ųjų pabaigoje H. Daktaras dar mėgino užmegzti kontaktus su Kaune tuo metu karaliavusia Agurkinių gauja. Manoma, kad jis norėjo išsiaiškinti dėl nuskriausto savo pažįstamo, o gal net prisišlieti prie ryškiai suklestėjusių Daktarų įpėdinių.
Tačiau tokie bandymai Henai baigėsi viešu pažeminimu.
„Bandė jis šlietis ar atstovauti kažkokios kitos asmenų grupės interesams – čia yra dvi skirtingos versijos. Man yra tekę girdėti, kad keletą kartų jo buvo mandagiai paprašyta palikti susitikimo vietą, jis buvo pasiųstas tuo metu galvą kėlusių jaunimo gaujų“, – savą versiją pateikė V. Gailius.
Kaune vieša paslaptis, kad per vieną tokių susitikimų Daktarų patriarchas buvo pasiųstas ant trijų raidžių.
Net ir banditus išduoda jausmai
Pasak buvusio H. Daktaro vaikystės draugo Kapucino, su eilinio bandito padėtimi gaujos vadas susitaikyti negalėjo. Pradėti sąžiningo gyvenimo jis irgi nenorėjo.
Tuo metu virš jo galvos jau tvenkėsi juodi debesys – buvo suburta geriausių kriminalistų grupė, kuriai buvo iškeltas vienintelis uždavinys – sutriuškinti Daktarų gaują. Paaiškėjo, kad jauni, išsilavinimą jau nepriklausomoje Lietuvoje gavę operatyvininkai, ginkluoti naujausia technika, nestandartiniu mąstymu ir begaliniu entuziazmu, gali nuversti kalnus. Nors ir sakoma, kad laikas visada dirba policijos nenaudai, šį kartą jis tapo pareigūnų sąjungininku.
Netrukus pasislėpti nuo teisėsaugos atokioje sodyboje nutarė ir pats gaujos vadeiva.
Šiandien žinoma, kad slapstydamasis H. Daktaras kartais atslinkdavo į apleistą sodybą Panevėžio rajone pasiimti jam artimų žmonių atvežamų daiktų. Čia jis laikė ir savo pašto karvelius. Gali būti, kad jų padedamas H. Daktaras palaikė ryšį su Kaune likusiais šeimos nariais.
„Šiaip jis ilgą laiką slapstėsi ir Lietuvoje. Tiesa, imdamasis labai didelių atsargumo priemonių, faktiškai taikydamas, sakyčiau, pokario laikų rezistentų metodus, – apie Vilijampolės įžymybės slapstymosi laikotarpį atvirai prašneko buvęs šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius. – Jis nesinaudojo šiuolaikine technika, pas jį nebuvo jokio telefono, kompiuterių ar panašiai. Bendravo tiktai per žmones, kuriuos artimai pažinojo, faktiškai per ryšininkus.“
„Aš turbūt išliksiu iki galo profesionalus ir neįvardinsiu konkrečių tyrimo detalių, tiktai pasakysiu, kad vienaip ar kitaip vyksta asmenų, nusikaltėlių paieškos organizavimas, – kalbėjo V. Gailius. – Kaip parodė ilgametė praktika, kad ir koks būtų nusikaltėlis, net 80 procentų paprastai išduoda jausmai”.
Kodėl Henytė pasirinko Bulgariją?
Sekdami H. Daktaro artimuosius pareigūnai nustatė, kad Kauno mafijos bosas slapstosi Bulgarijoje. Šią šalį H. Daktaras pasirinko ne šiaip sau.
„Per pastaruosius dešimt metų Bulgarijoje buvo nušauta 150 žmonių. Ten mafiozai veikė gana drąsiai, – kalbėjo seniausio Lietuvoje kriminalinio spaudos leidinio „Akistata“ steigėjas Vytautas Žutautas. Beje, H. Daktaro sulaikymo metu jis ilsėjosi Bulgarijoje. – Man susidarė įspūdis, kad H. Daktaras neatsitiktinai pasirinko Bulgariją, nes tuo metu pas juos buvo toks bezpredelas, kaip pas mus Lietuvoje paskutinį XX a. dešimtmetį. Todėl tuo metu jis galėjo ne tik pasislėpti, bet ir sukūręs savą gaują pradėti daryti naujus nusikaltimus.“
2009 metų rugsėjo 4 dieną kovinė bulgarų šturmo grupė H. Daktarą suėmė, kai jis kartu su sūnumi Enriku ir jam prieglobstį suteikusiais vietos gyventojais užsuko į restoraną pavalgyti avienos patiekalų.
Vietiniams Henytė prisistatinėjo kaip Kostia. Lietuvos nusikaltėlis Nr. 1 į tėvynę buvo pargabentas su karališka pagarba – kariniu lėktuvu „Spartan“, kuriuo į užsienio vizitus skraido ir mūsų šalies vadovai.
Henytės pargabenimo operacija mūsų valstybei kainavo beveik 20 000 litų.
2013 metų birželį Klaipėdos apygardos teisme H. Daktaras nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Ir nors neabejojama, kad jis tokį nuosprendį skųs iki pat Aukščiausiojo Teismo, kalėjimo vartai jam greičiausiai jau niekuomet nebeatsivers.
