Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius ragina parlamentarus priimti sprendimus, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas galėtų kandidatuoti rinkimuose.
Taip premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime atsakė į klausimą, kaip vertina Seimo laikinosios komisijos dėl R.Pakso teisių atstatymo pateiktas išvadas.
„Dėl R.Pakso aš patarčiau politikams greičiau priimti sprendimus ir leisti dalyvauti įvairiuose rinkimuose. Kai kada jau tampa per daug nejuokinga. Ar tai baimė vyrauja tarp politikų, ar kiti man nesuprantami dalykai“, - sakė premjeras.
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl R.Pakso teisių atstatymo trečiadienį patvirtino išvadas, kuriomis siūlo peržiūrėti jo apkaltą, kaip viena iš galimybių įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl R.Pakso nurodomos ir Konstitucijos pataisos.
Priimti sprendimus, kurie leistų R.Paksui kandidatuoti rinkimuose, Seimas patvirtindamas išvadas įsipareigotų iki 2015 metų sausio 31 dienos.
Seime pavasarį darbą pradėjusi komisija turėjo išaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Strasbūro teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
