REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą (MMA) – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas), o nuo šių metų spalio. Tad mažiausiai uždirbantieji 25 litais didenį atlyginimą gaus jau lapkritį? Arba negaus. Arba liks be darbo...

Ką toks MMA padidinimas gali reikšti mažiausiai uždirbantiems, verslui ir viešajam sektoriui, naujienų portalo balsas.lt žurnalistai teiravosi ekonomikos analitikų ir ekspertų.

REKLAMA
REKLAMA

Tai psichologinis triukas

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, visi supranta, kad tai – simbolinis žingsnis. „Nors 300 eurų ir daugiau negu 289,62, gyventojų perkamajai galiai didesnėsa įtakos tai neturės. Visi suprantame, kad tai – simbolinis žingsnis, kurio poveikis labiau psichologinis. Be to, po mokesčių uždirbantieji MMA vistiek į rankas gaus ne apvalią sumą, nes Lietuvoje ir nuo minimalios algos reikia mokėti mokesčius.

REKLAMA

Panašiai kalba ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Anot jo, „valdžia užsiima neaiškiais žaidimais“. „Viena vertus, ji deklaruoja, kad MMA kėlimas turi būti apgalvotas, apskaičiuotas ir pasvertas, kita veertus, staiga pareiškia, kad jį dabar didins. O kodėl? Ar čia ryšium su euro įvedimu, ar čia suapvalinimas ar dar kas? Manyčiau, kad tai buvo mažų mažiausiai neatsakingas žingsnis“, – sakė jis.

Smūgis verslininkui ir bibliotekos direktoriui

pašnekovų teigimu, minimalios algos didinimas yra prastas būdas padaryti, kad mažai uždirbantys žmonės gautų daugiau. O dar blogiau, kai sprendimai priimami staiga. Nors 35 litai nedidelė suma, tačiau darbdaviui ji virsta 46 litais, skaičiuoja balsas.lt pašnekovai. O jei minimalią algą gaunančių yra daug, kai kurioms įmonėms tai jau gali sukelti nemažų problemų.

REKLAMA
REKLAMA

„Biudžetus reikės koreguoti tiek privačioms įmonėms, tiek savivaldybės ar valstybės įmonėms, nes neteisinga būtų teigti, kad tik privatus verslas moka MMA. Yra daugybė viešojo sektoriaus įmonių, kurios savo darbuotojams moka MMA. Tiek vieniems, tiek kitiems savo biudžetuose reikės rasti papildomų pinigų. Darbdaviui tai ne 35, o 46 litai. Klausimas – iš kur juos paimti? Pavyzdžiui, valymo paslaugų įmonė, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą, paslaugas teikia už nustatytą kainą. Tai iš kur ji dabar paims pinigų atlyginimams padidinti? Arba biblioteka ar kultūros centras – iš kur jie paims papildomų pinigų atlyginimams padidinti, jei buvo skirta mažesniems?“, – sako Ž. Šilėnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Eksperto teigimu, logiškiau buvo kelti atlyginimus nuo sausio 1 dienos, ir iš anksto tai numatyti biudžetuose. Jam pritaria ir N. Mačiulis. „Pagrindinė problema verslui ne tai, kad keliais eurais didėja mažiausi atlyginimai, o tai, kad nebuvo pakankamai laiko tam pasiruošti ir suplanuoti. Šių metų biudžetuose turbūt nebuvo suplanuotas MMA didinimas, todėl geriau būtų didinti MMA nuo sausio 1 dienos, nes įmonės galėtų atitinkamai suplanuoti biudžetą“, – sako ekonomistas.

N. Mačiulis sako manantis, kad dauguma įmonių problemų dėl MMA augimo nepatirs. Tačiau jis neatmeta, kad ir toks nedidelis mažiausių atlyginimų padidinimas kurioms įmonėms gali būti skausmingas. „Įmonėms, kurios balansuoja ant pelno ir nuostolio ribos, ypač toms, kurios yra paveiktos Rusijos embargo, kurios dirba nedideliuose miesteliuose, bus sudėtingiau mokėti padidintą atlyginimą“, – sako jis.

REKLAMA

Didins nedarbą ir emigraciją

„MMA didinimo ambicijos dvelkia valdžios priešrinkiminiu populizmu“, – sako DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įžvelgianti ir daugiau problemų, kurias gali sukelti MMA didinimas. Pasak jos, šis „iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodantis populistinis „kaulas“ gali ir įstrigti gerklėje tiems, kuriems norima padėti“.

„Pastarieji metai buvo gana sėkmingi ir įmonės greičiausiai turės iš kur tų lėšų sukrapštyti, tačiau yra daug skirtingų verslų ir atsiras tokių, kurie turės priimti sprendimą mažinti darbuotojų skaičių. Nedarbo lygis Lietuvoje ir taip didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, o MMA didinimas dar labiau pagilina nedarbo problemą. Lietuvoje dabar yra struktūrinis nedarbas – darbo neranda nekvalifikuoti darbuotojai, o MMA didžiąja dalimi liečia kaip tik juos. Ir kuo labiau didėja minimali alga, ir našta verslui, tuo dažniau darbdavys svarsto, ar jam reikia dar vieno papildomo darbuotojo. Ir gali nuspręsti, kad nereikia. Arba kurį nors atleisti. Todėl nedarbas ir toliau gali išlikti pakankamai didelis“, – aiškina ji.

REKLAMA

Pasak DNB analitikės, ypač sudėtinga bus toms įmonėms, kurios nekuria didelės pridėtinės vertės, bet yra imlios nekvalifikuotam darbui: „Jei kaštai joms smarkiai pūsis, žmonėms susirasti darbą bus vis sunkiau, o tai paskatins juos emigruoti ir dar labiau paaštrins emigracijos problemą, kuri ir taip yra labai opi“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, nors pastarąjį padidinimą verslas greičiausiai „nuris be didelių diskusijų“, tačiau tokie sprendimai kenkia ir Lietuvos verslo aplinkai. „Tai dar kartą parodo, kad Lietuvoje verslą vysdyti labai sudėtinga, nes niekada iš anksto nežinai, kokios bus sąlygos bent metams į priekį. Dėl tokio neapibrėžtumo labai sudėtinga prgnozuoti tiek pinigų srautus, tiek išlaidų eilutes, tiek galimybes konkuruoti su išorės žaidėjais“, – pastebi I. Genytė Pikčienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai kurie ekspertai įžvelgia ir dar vieną pavojų – jie neatmeta, kad toks MMA „suapvalinimas“ gali sukelti „grandininę reakciją“, nes verslas, ypač smulkusis, nepaisant visų draudimų, memorandumų ir gręsiančių nuobaudų, bus priverstas kilstelėti kainas.

„Tose ūkio šakose, kur remiamasi darbo jėga, gaunančia minimumą, o Lietuvoje dirbančių visą darbo dieną už MMA yra apie 9 proc., dirbantys kai kurie verslininkai gali klausti, kaip jis gali nepadidinti kainų ir kaip jam išgyventi jų nepadidinus, jeigu valdžia didina atlyginimą? Valdžia visais kanalais trimituoja, kaip ji žiūrės, kad niekas nedidintų kainų ir neapvalintų į vieną pusę, bet dabar ji elgiasi visai priešingai – minimalią algą pakėlė 3,5 proc.“, – pastebi Ž. Šilėnas.

REKLAMA

Padėti gaunantiems mažiausius atlyginimus pašnekovai siūlo kitais būdais. Pavyzdžiui, neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti MMA arba sumažinti iki prieškrizinio lygio būtiniausių prekių ir paslaugų PVM. „Jei norima, kad žmonės, kurie uždirba MMA, gautų daugiau, galima apsikritai neapmokestinti šios algos gyventojų pajamų mokesčiu. Ir žmogus gaus daugiau į rankas, ir darbo vieta nepabrangs“, – siūlo LLRI prezidentas.

Vyriausybės spaudos tarnyba trečiadienį pranešė, kad dėl MMA didinimo ,,išankstiniais skaičiavimais, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis (su socialinio draudimo įmokomis) 2014 m. spalio–gruodžio mėnesiais sudarytų apie 5 mln. litų".

Bus daugiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų