REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt

Paskirtasis energetikos ministras Rokas Masiulis pripažįsta, kad toks karjeros šuolis buvo didelė staigmena jam pačiam. Tačiau sulaukęs pasiūlymo užimti svarbų postą R. Masiulis ilgai nedvejojo: „Jeigu aš tiek metų dirbau energetikoje skirtingose šalyse, skirtinguose sektoriuose, ir žmonės tiki, kad aš galiu tai padaryti, – privalau priimti tokį pasiūlymą“.

REKLAMA
REKLAMA

Pokalbis su naujuoju energetikos ministru – laidoje „Dėmesio centre“.

– Suprantu, kad jūsų karjera labiausiai netikėta buvo jums pačiam?

– Taip, jau pradedu priprasti prie netikėtumų. Per pastaruosius penkerius metus vienas netikėtumas po kito, ir vienas už kitą malonesni.

REKLAMA

– Kaip viskas vyko? Kas pirmas jums pasiūlė šias pareigas?

– Šias pareigas pasiūlė ir iki galo to laikėsi ponia Loreta Graužinienė. Praėjusios savaitės pabaigoje ji pasikvietė mane pas save ir paklausė, ar sutikčiau, jeigu būtų toks siūlymas. Ir aš sutikau. Mano spėjimas, kodėl buvo pasirinkta mano kandidatūra, – kad ponią L. Graužinienę aš pažįstu daug metų. Mes iš pradžių kartu dirbome auditorių rūmuose. Buvau auditorių rūmų viceprezidentas pakankamai ilgą laiką. Buvau licencijuotas auditorius. Mes daug bendravome. Ir vėliau vienaip ar kitaip gyvenimas perpindavo. Ir praėjusios kadencijos Seime ponia L. Graužinienė buvo Audito komiteto pirmininkė. Tikrino ir mūsų įmonę, tai turėjom tikrai nemažai laiko pabendrauti.

REKLAMA
REKLAMA

– Suprantu, kad su Darbo partija jūs niekaip nesusijęs, bet su Loreta Graužiniene esate pažįstami asmeniškai. Tai ir lėmė jos sprendimą?

– Reikėtų jos paklausti. Aš spėju, kad taip.

– O pati Darbo partija? Pirmadienį buvote partijos taryboje, kokį įspūdį paliko ši organizacija?

– Partija yra partija. Turi savo organizaciją. Posėdis vyko pagal nustatytą tvarką. Man reikėjo pasisakyti, save pristatyti. Daugelyje tokių posėdžių aš buvau. Nelabai turiu ką daugiau pasakyti.

– Labai netikėtas daugeliui politikos stebėtojų buvo šis sprendimas. Visi tikėjosi kažko, kas aiškiai susijęs su Darbo partija. Galbūt Kęstučio Daukšio ar kito asmens. Kaip jūs pats aiškinate tokį Darbo partijos pasirinkimą?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Žinoma, geriau, kad jie patys paaiškintų, nes jie tą dalyką tvarkė. Taip, man tikrai buvo netikėta. Net sakyčiau toks lengvas šokas. Ir namuose su žmona diskutavom, kaip čia toks pasiūlymas. Bet ponia L. Graužinienė gana aiškiai pasakė: aš jus gana gerai žinau, darbus žinau, norėčiau, kad tęstumėte ir tai darytumėte platesniu mastu. Labai stiprų parodė pasitikėjimą. Net pačiam tai buvo keista. Bet manau, kad ji išmintinga politikė ir tikrai pasiklausinėjo žmonių, surinko kitų nuomones. Aš taip spėju, nes, tiesą sakant, jos nieko neklausiau. Loreta Graužinienė man pasiūlė – aš sutikau.

REKLAMA

– Minėjote, kad kalbėjotės su žmona. Jau penkerius metus gyvenote Klaipėdoje, jau nebe vilnietis ir dabar vėl atgal. Taip suprantu?

– Su žmona kalbėjome kaip priimti šį iššūkį. Sutarėm, kad reikia jį priimti. Labiausiai dėl to, kad tai yra valstybei svarbus postas. Jeigu aš tiek metų dirbu energetikoje skirtingose šalyse, skirtinguose sektoriuose ir žmonės tiki, kad aš galiu tai padaryti – privalau priimti tokį pasiūlymą. Privalėjau. Taip, buvo daug tokių buitinių, gal skausmingų dalykų.

– Prieš porą mėnesių, berods, jūs susilaukėte vaiko?

– Taip, du mėnesiai sūnui. Dar visai kūdikėlis. Klaipėdoje gyvename Giruliuose, tai planavom, kad ten ir paauginsim vaiką, puikus jūros oras. Bet ką darysi, planai tokie yra – nestabilus dalykas. O gyvenimas eina taip kaip eina.

REKLAMA

– Kalbant apie energetiką. Laikotarpis, kuris artėja, yra turbūt vienas įdomiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį energetikos srityje. Turiu omenyje baigiamą, kol kas vis dar jūsų vadovaujamą, suskystintų gamtinių dujų terminalą, jungtis į Lenkiją ir į Švediją. Laukti čia nėra kada, ar ne?

– Taip, tikrai nėra kada laukti. Pats matau pagal suskystintų gamtinių dujų projektą, kad laikas labai greit bėga. Atrodo tu dar turi metus laiko, gali daug ką padaryti, o paskutinę dieną gailiesi visų anksčiau praėjusių dienų. Mūsų projektas, kurį pats pradėjau, jau praktiškai baigėsi, liko derinimo darbai. Nors su tokiais projektais iki paskutinės akimirkos nežinai – suspės ar nesuspės. Bus koks mažas vėlavimas ar nebus. Bet taip buvo visą projektą. Kiti projektai, pavyzdžiui, „Litgrid“ vystomos jungtys į Švediją ir Lenkiją irgi turi baigtis kitų metų pabaigoje. Aš tikiuosi išlaikyti tą patį tempą. Stengsiuosi įnešti kažkokį pagyvėjimą ir dar labiau akcentuoti tas datas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labai gerai pasimokiau iš SGD terminalo projekto. Mes jį pradėjome kaip valstybinį projektą: kad jis įvyktų ir kad Lietuva turėtų alternatyvą. Jį bedarant pamatai, kad atsiveria daugybė kitų galimybių. Tas pačias dujas gali išpilstyti į mažesnius konteinerius, gali vežti į sausumą, gali vežti į jūrą. Atsiranda nauji partneriai. Daug tų potencialių partnerių mus atakuoja: duokit mums tų dujų, duokit vienoj formoj, duokit kitoj. Supratingoj kompanijoj net ir paprastą infrastruktūrinį projektą gali padaryti labai gerai. Labai norėčiau, kad tais darbais ir žmonės didžiuotųsi. Mums, lietuviams, reikia šiek tiek vilties, kad pamatytume jog galim ir padarom. Reikia pamatyti, kad galime gerai padaryti. Gal net taip, kad kiti iš mūsų pasimokytų. Aš manau, kad reikia mums visus tuos projektus kuo stipriau daryti, kad patys atsisukę atgal galėtume džiaugtis tuo, ką padarėm.

REKLAMA

– O nauja atominė elektrinė? Ar jūs turite nuomonę šiuo klausimu, kiek bent kol kas esate susipažinęs su ta viešai skelbta informacija, verslo planais?

– Kol kas nenoriu nieko komentuoti. Man reikia susipažinti su medžiaga. Norėčiau atsakingai pažiūrėti į tą klausimą, susipažinti su darbu, kuris padarytas ministerijoje. Tikrai didelis įdirbis įdėtas.

– Kaip asmuo nesate prieš tokią technologiją?

– Ne, prieš, kaip asmuo, nesu. Neturiu išankstinių įsitikinimų. Tai turėtų būti įvertinta mūsų valstybės kontekste. Kas naudingiausia valstybei ir jos energetiniam saugumui, ir kaštų prasme. Reikia priimti tokį sprendimą, kad mūsų valstybei būtų geriausia.

REKLAMA

– O šilumos ūkio perspektyva? Vis dar diskutuojama, ar pasiteisino sprendimas šilumos tinklus koncesijos būdu perduoti valdyti privatiems asmenims ar nepasiteisino. Kaip jūs manote?

– Tai taip pat tas klausimas, su kuriuos norėčiau labiau susipažinti. Jeigu kitais projektais aš dar šiek tiek domėjausi, sekdavau naujienas, tai su šiuo klausimu esu labai mažai susipažinęs. Bet kokiu atveju, koks modelis bebūtų, jis turi duoti geriausią rezultatą. Ir, žinoma, kad tai turėtų tęstinumą ir ateities perspektyvas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų