REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokyklinės uniformos socialinės padėties nepaslepia

Kles­ti disk­ri­mi­na­ci­ja

Mokyklose vis dažniau „prigyjančios“ uniformos socialinės padėties skirtumų nepaslepia. Turtingesnius mokinius nuo vargingesnių skiria ne tik pamokų metu skiriamos užduotys, bet ir valgyklos personalo elgesys. Kovotojai už lygias galimybes vaikų atskirtį mažinti siūlo, įtvirtinant ir diskriminaciją dėl šeiminės padėties.

Vaikų skirtumai ryškinami net valgyklose

Septynmetė Marija per pasaulio pažinimo pamoką glamžė ant stalo gulintį sąsiuvinį. Mergaitė nerimavo, ką jai reikės papasakoti apie savo tėčio darbovietę, nes neturėjo galimybės jo pažinti. Tądien mokiniams buvo duota užduotis papasakoti apie tai, kur dirba jų tėvai.

Daugelyje šalies mokyklų ne tik šeiminė, bet ir vaikų socialinė padėtis vis dar tebėra akivaizdžiai pateikiama. Nemokamai maitinimą gaunantys mokiniai valgyklose tebėra sodinami prie tokių pat kaip jie. Taip mokyklose išryškinami vaikų skirtumai dėl jų socialinės ir kitokios padėties tampa pretekstu patyčioms, o šios vėliau net priežastimi nusižudyti. „Nepamenu, kad mokykloje būčiau pasakojusi per pamokas apie savo šeimą, apie tėvų darbą. Nebent trumpai per užsienio kalbos pamokas. O šiaip nežinojome, ką veikia bendraklasių tėvai“, – stebisi Marijos mama. Jai keista ir nemokamo maitinimo tvarka. „Mokykloje buvo talonų sistema. Valgykloje buvo galima atsiskaityti tik jais. Tiems, kam priklausė nemokamas maitinimas, juos gaudavo nemokamai, o kiti turėdavo nusipirkti“, – pasakoja moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Siūlo nemokamą maitinimą visiems

Kovotojai už lygias galimybes mano, kad mokytojai turėtų labiau stengtis, kad jų pasirinkto dėstymo būdo nenulemtų primesti pamokų šablonai.

REKLAMA

„Šeimos gali būti labai skirtingos. Gali būti tik mama ar tėtis, bet gali būti ir tik močiutė. Labai pasikeitė šeimos sąvoka ir suvokimas, bet vadovėliuose ir pratybose tebėra likę daug stereotipinių nuostatų, kur formuojamas tradicinis šeimos įvaizdis. Tai labai vaikams jautrus klausimas“, – mano Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė. Jos nuomone, mokyklų valgyklose vaikai taip neturėtų būti skirstomi į tuos, kurie maitinami nemokamai ir kurie maitinasi už tėvų pinigus. Išeitis esą yra – diskriminacijos dėl socialinės padėties geriausiai padėtų išvengti visų pradinukų aprūpinimas nemokamu maitinimu.

REKLAMA
REKLAMA

„Mokyklose vaikai puikiai žino, kurie iš jų yra maitinami nemokamai. Tai taip pat gali tapti patyčių objektu. Suprantu, kad finansiškai nėra paprasta visus vaikus tuo aprūpinti, bet turi būti mokyklos politika, kad vaikai nebūtų išskirti iš kitų, nes vaikas juk nėra kaltas dėl turtinės tėvų padėties“, – įsitikinusi V. Aleksejūnė. Prieš kelerius metus buvo priimtas įstatymas, numatantis, kad nemokamai maitinami visi mokymo įstaigose besimokantys pradinukai. Bet prasidėjus ekonominei krizei ši tvarka buvo panaikinta 2009 m. ir iki šiol nesugrąžinta. Dabar nustatyta, kad nemokamas maitinimas suteikiamas tik socialiai remtinų šeimų mokinukams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Diskriminacija klesti

Diskriminacija mokykloje – ne itin dažnai tyrinėjamas reiškinys. Prieš porą metų Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto mokslo darbuotojas, doktorantas Kęstutis Trakšelys atliko mokinių apklausą, siekdamas nustatyti diskriminaciją dėl socialinės padėties ir kt. Apklausti

3 tūkst. Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Kauno mokyklų penktų-dvyliktų klasių mokiniai. Paaiškėjo, kad mokyklose klesti diskriminacija pagal turtinę vaiko padėtį ar jo sveikatos sutrikimus.

Diskriminacija draudžiama dėl trylikos pagrindų: lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra įtvirtinto draudimo diskriminuoti dėl šeiminės padėties ar fizinės išvaizdos, be to, numatoma tik darbdavio pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi lygių galimybių darbe.

REKLAMA

M. A. Pavilionienė: taikstytis nevalia

Prieš dvejus metus Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlė tobulinti Lygių galimybių įstatymą, uždraudžiant diskriminuoti žmonės taip pat dėl jų šeiminės padėties ir fizinės išvaizdos. Nors Žmogaus teisių komitetas pritarė šiam projektui, Seimas jo netvirtino.

Apie lygias vaikų teises paklausta Seimo narė mano, kad ne įstatymai yra svarbiausi.

„Vienas įstatymas nieko neišspręs, jei žmonės nenuspręs nesitaikstyti su patiriama diskriminacija. Žmonės turėtų išmokti netylėti ir patys kreiptis į atsakingas institucijas“, – ragina M. A. Povilionienė. Mokytojų klausimus apie šeiminę mokinių gimdytojų padėtį ji vienareikšmiškai vadina diskriminacija.

REKLAMA

„Čia yra mokytojų blogybė. Mokytojai turėtų domėtis, ar vaikas parengė pamokas ir ką jis veikė po pamokų, o ne aiškintis tėvų šeiminę padėtį“, – mano M. A. Povilionienė.

Ministerija: nieko blogo klausti apie tėvų profesijas

Aiškėja, kad mokiniams skiriamos užduotys, kurios atskleidžia jų socialinę ir kitokią padėtį, yra mokymo programos dalis.

„Per pasaulio pažinimo pamokas vaikams kalbama apie artimiausią jų aplinką, apie santykius tarp žmonių, apie tai, ką veikia tėveliai. Blogybė – ne programose, o jų realizavime“, – sutinka Švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė. Jos nuomone, mokytojai turėtų labai jautriai teirautis apie vaikų tėvus, žinodami apie vargingą šeimos situaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bėda tuomet, kai vaikai yra tiesmukiškai kamantinėjami, bet pati intencija kalbėti apie žmonių profesijas yra gera“, – teigia Ministerijos atstovė. Jos nuomone, tai, kaip vadovėliuose kuriama šeimos samprata, nėra blogai.

„Jau yra parodoma, kad šeima gali būti ne tik mama ir tėtis“, – tvirtina G. Šeibokienė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2013 m. gavo net 145 skundus dėl diskriminavimo socialinės padėties pagrindu, t. y. 115 daugiau nei 2012 m.

Dėl socialinės padėties skundėsi daugiausia vyrai. Ankstesniais metais dėl šios diskriminavimo rūšies vienodai nepatenkinti buvo tiek moterys, tiek vyrai.

Nustačius lygių galimybių pažeidimą dėl socialinės padėties, siūloma keisti ar papildyti teisės aktą, kad diskriminuojančios nuostatos būtų panaikintos. Bet kontrolieriaus sprendimas siūlyti kažką keisti yra rekomendacinio pobūdžio.

REKLAMA

Taip neturėtų būti

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Vytis Muliuolis: Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taigi, pirmas klausimas – ar Jūsų minima priemonė yra patvirtinta švietimo programoje. Švietimo įstaigos turi užtikrinti, kad jose nebūtų priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai priekabiauti. Priekabiavimu laikomas nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Manome, kad kiekvieną atvejį, kai vaikas mokymosi įstaigoje patiria neigiamą elgesį dėl jo (šeimos) socialinės padėties, reikėtų nagrinėti individualiai pagal pateiktą skundą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų