Darbiečiai: gal yra pigesnių variantų?
Anot vieno darbiečių lyderių – Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, abejonių kelia tai, „ar tviešosios ir privačios partnerystės būdas yra pats optimaliausias finansinis instrumentas“.
Darbiečio teigimu, abejonių kyla dėl to, kad tuo metu, kai projektas buvo pristatytas ir užregistruotas Seime, nebuvo pateikta studijos ir analizės. „Kiekvienam VPSP projektui turi būti pateikta analizė – gal būt yra pigesnių variantų, pavyzdžiui, gal galima tokiam keliui remontuoti panaudoti europinius pinigus“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Gapšys.
„Mes manome, kad pasirinkus kitus variantus galėtų būti nemažai sutaupyta, juo labiau, kad pats ministras (susisiekimo ministras R. Sinkevičius – red. past.) neprieštarauja, kad kaina gali būti ir mažesnė, jeigu konkursai susiklostytų sekmingai. Todėl mes keliame klausimą, ar į Seimo nutarimą turėtų būti įrašyta tokia suma, ar, taupant valstybės resursus ir mokesčių mokėtojų pinigus – mažesnė“, – sakė jis.
„Visi sutinkam, kad kelias turi būti suremontuotas, jo būklė jau bloga, bet turim rasti patį pigiausią variantą, nes tai yra mokesčių mokėtojų pinigai“, – pridūrė V. Gapšys.
LAKD: patraukliausias būdas – viešojo ir privataus sektorių partnerystė
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skelbia parengusi jau antrą kelio Vilnius–Utena (A-14) rekonstrukcijos projektą, kurį numatoma įgyvendinti VPSP būdu, kai visus darbus finansuoja privatus verslas, o valstybė dalimis išmoka pinigus.
Anot LAKD vadovo Skirmanto Skrinsko, šio, maždaug prieš 3 dešimtmečius nutiesto betoninio kelio dangos būklė – pati prasčiausia Lietuvoje: kelio danga sutrūkinėjusi, nelygi, važiuoti ja nemalonu ir pavojinga. Todėl jį būtina rekonstruoti per galimai trumpiausią laiką ir taip užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą ir patogią kelionę.
Renkantis projekto įgyvendinimo modelį, skelbia LAKD, buvo išanalizuotos kelios alternatyvos: naudoti biudžeto lėšas, naudoti ES paramos lėšas, naudoti VPSP būdą.
„Nustatyta, kad lyginant su kitomis alternatyvomis patraukliausias šio projekto įgyvendinimo būdas finansine ir rizikų valdymo prasme yra viešojo ir privataus sektorių partnerystė, užtikrinanti viešajam subjektui 6,4 proc. vertę už pinigus. Projekto didžiausi galimi prisiimti turtiniai įsipareigojimai per 13 metų – daugiau kaip 604 mln. Lt . Į šią sumą įskaičiuoti projektavimo, rekonstravimo ir priežiūros darbai“, – skelbia LAKD.
Iš viso planuojama rekonstruoti 58,10 km bei sudaryti sąlygas nuolatinei kelio priežiūrai 72,15 km). Į projekto apimtį taip pat įtrauktas ir paprastasis kelio remontas, numatomas praėjus 10 metų nuo kelio rekonstrukcijos pabaigos.
Remontas prasidės tik po to, kai tam pritars Seimas. Preliminariai planuojama, kad statybos darbai prasidėtų 2016 m., o 2019 m. vairuotojai jau galėtų naudotis rekonstruotu keliu.
