„Koks tu tėvas, jei negali manęs iki pensijos išlaikyti“, – taip ironizuodamas apie išugdytą veltėdžių kartą sako šiaulietis verslininkas Saulius, dešimtmetį turintis mezgimo ir siuvimo įmonę. Pastaruosius dvejus metus iš Šiaulių teritorinės darbo biržos verslininkas sulaukė ne ieškomų darbuotojų, o būrio moterų, kurios net pakišas atneša, kad įmonės vadovas parašytų, jog jos darbui netinkamos. Mezgėjų ir siuvėjų Šiaulių įmonėse labai trūksta, bet specialistai neruošiami arba jie dirba nelegaliai namuose. „Šešėlis ne versle, šešėlis – pašalpininkuose“, – sako verslininkas.
„Neatsisakau, bet nedirbsiu“
Šiauliečio verslininko Sauliaus įmonėje užsienio rinkai megztinius mašinomis mezga ir siuva apie 25-ios moterys. Dešimt metų veikiančioje bendrovėje yra mezgėjų ir siuvėjų, kurios įmonėje dirba sąžiningai, nuo pat įsikūrimo. Prieš dvejus metus, itin suaktyvėjus emigracijai, darbuotojų ėmė labai trūkti. Nors mokamas atlyginimas yra 1,4 tūkst. Lt į rankas, mokami priedai, o ilgiau padirbėjus galima užsidirbti net iki 2 tūkst. Lt, mezgėjų ir siuvėjų labai trūksta.
Problema, verslininko akimis, ta, kad mūsų valstybės įstatymai labiau skirti ne darbuotojams rengti, motyvuoti, saugoti, bet veltėdžiams, nelegaliai dirbantiems remti. Grįžta, pavyzdžiui, moteris iš užsienio ir užsiregistruoja Darbo biržoje. Registruojasi ne tam, kad darbą rastų, o tam, kad nemokamai galėtų aplakstyti medikus, gydytis.
Darbo birža, žinoma, bedarbę siunčia darbdaviui – turi pasiūlyti jai darbo. Ateina „darbuotoja“ ir sako Sauliui: „Neatsisakau, bet nedirbsiu. Parašykite, kad netinku ir siųskite tolimesnei atrankai. Parašykite ką nors, kad manęs iš Darbo biržos neišmestų.“
„Man reikia žmonių. Mezgėją į įmonę atsiuntė, kad ji dirbtų, o ji dirbti nenori. Paaiškina, kad greit vėl išvažiuos į Angliją pas dukrą. Darbo biržoje užsiregistravo, kad galėtų Lietuvoje nemokamai pasigydyti. Aš ką – kvailys? Ir tos moterys, kuriuos už sienos dirba – kvailės? Kvailių gauja Lietuvoje sėdi ir mezga, kad emigrantė čia nemokamai gydytųsi ir iš Darbo biržos gautų pašalpą bilietui į užsienį nusipirkti. Mes dirbame, kad už mūsų pinigus emigrantai nemokamai gydytųsi ir tyčiotųsi iš mūsų? Per veltėdžius mums mokesčius valstybė nuolat kelia, mes išlaikome medicinos sistemą, o tranai tuo naudojasi“, – piktinasi verslininkas.
Saulius sako, kad per tris mėnesius iš atsiųstų Darbo biržos darbuotojų įdarbinti tik keturi. Net dvylika moterų paprašė „ką nors“ parašyti siuntimo lapelyje. Viena moteris net maišelį su dovanomis prie stalo padėjo, prisipažino, kad dirba nelegaliai. Verslininkas turėjo suprasti, kad tai pakiša ir „susimylėti“.
„Parašiau siuntime, kad atsisakė dirbti ir liepiau nešdintis su visu kyšiu. Braukiu juos iš Darbo biržos griežtai“, – sako Saulius.
Nelegalus mezgimo verslas klesti namuose
Verslininkas pastebėjo įdomų dalyką, kaip nenorintys dirbti bedarbiai apgaudinėja valstybę. Atėjęs darbuotojas atsineša ir Darbo biržos siuntimą. Jame reikia apibraukti punktą, kad darbuotojas atsisakė dirbti arba, kad yra siunčiamas tolimesnei atrankai.
„Niekada neapibraukiu – ranka užrašau įspaudęs, kad griežtai atsisakė dirbti. Jie gudrūs – su korektoriumi apibraukimą panaikina, apibraukia patys, ką reikia. Tikrai taip vyksta, daugelis darbdavių to nežino, o atsisakę dirbti žmonės lieka biržoje“, – sako Saulius.
Atsisakęs siūlomo darbo žmogus iš biržos pašalinamas, bet po trijų mėnesių jis vėl gali į ją kreiptis. „Jei nors metus padirbėtų, tada gal įgytų teisę grįžti į Darbo biržą? O dabar išmestas tris mėnesius padirbi nelegaliai ir vėl gauni socialines garantijas. Taip gyvena dauguma nelegaliai dirbančių žmonių. Yra tokių, kurie iš biržos niekaip neišeina. Pažinojau vieną statybininką, kuris net dvylika metų joje buvo. Man atrodo, kad biržoje likę vieni tranai – tie, kurie oficialiai dirbti nenori“, – sako jis.
Saulius, būna, priima į darbą iš Darbo biržos atsiųstą žmogų. Padirbėja jis dieną dvi ir dingsta keturioms dienoms. Į telefono skambučius neatsiliepia, vėliau atėjęs atsiprašinėja, žada, kad tai nebepasikartos. Bet vėl savaitę neateina, teisinasi artimųjų ligomis, o kai ateina, matyti, kad dreba nuo alkoholio. „Likę tik prasigėrę. Normalus žmogus juk savarankiškai darbo ieško. Aš platinu skelbimus, kad ieškau darbuotojų. Kuris tikrai nori dirbti, pats paskambina ir ateina. Kas nenori – registruojasi biržoje. Bedarbių pilna, bet tikrai norinčių dirbti – nėra“, – sako Saulius.
Prieš porą mėnesių į įmonę atėjo siuvėja ir pasisiūlė dirbti nelegaliai. Verslininkas atsisakė, o ji supyko – norėjo gauti pinigus iš įmonės ir iš valstybės. „Kodėl biržos tarpininkai, kai darbuotojų trūksta, leidžia bedarbiams nedirbti? Ar valstybė tokia turtinga, kad mokėtų sukčiams pašalpas?“ – klausia pašnekovas.
Sauliaus žiniomis, Šiauliuose savo namuose nelegaliai siuva ir mezga galybė žmonių. „Kala“ mums per kainas. Kažkada į Gariūnų turgų veždavau gaminius parduoti. Megztinio savikaina – 23 Lt. 30 Lt turi gaut pardavęs, o nelegalius mezgėjus turintis darbdavys gali parduoti megztinį už 20 Lt. Aš per mėnesį mokesčių sumoku 15 tūkst. Lt, o jis – nieko. Aš sėdžiu galvą nuleidęs, o jis – pasikėlęs. Tokios siuvėjos yra Darbo biržoje. Joms stažas eina, gerai uždirba ir dar visas socialines garantijas turi“, – sako verslininkas.
Šešėlį reikia traukti iš pašalpininkų
Saulius sako, kad visoms miesto mezgykloms ir siuvykloms trūksta darbuotojų. Vienai siuvėjai-mezgėjai tenka dešimt darbo vietų. Vyras stebisi, kad esant tokiai situacijai labai mažai žmonių pagal perkvalifikavimo programas paruošiamos siuvėjomis-mezgėjomis. Kitas dalykas – jos paruošiamos netinkamai.
Bedarbė kursuose perkvalifikuojama, gauna stipendiją, pasimoko tris mėnesius, o tada išlekia į užsienį. „Pasiūliau vienam žmogui sudaryti trišalę sutartį tarp įmonės, jo ir Darbo biržos. Aš išmokau juos dirbti, tačiau žmogus privalo du metus man atidirbti. Jei neišdirba sutartą laiką, darbdaviui netesybų turėtų sumokėti 5 tūkst. Lt. Atsisakė“, – sako pašnekovas.
Gyventi iš pašalpų įsigudrinę žmonės puikiai išmano įstatymus. „Girdėjau pokalbį – išeina moteris į darbą, už kurį gauna 1,3 tūkst. Lt į rankas, o kaimynė šaiposi. Ji pašalpomis, kompensacijomis ir lengvatomis susirenka 1,2 tūkst. Lt. Todėl žmonės ir nedirba oficialiai. Nelegaliai dirba, gauna pašalpas, kompensacijas, vaikai nemokamai mokykloje valgo. Iš tikro – tikrasis šešėlis ne versle. Tikrasis šešėlis pašalpininkų būryje, jie nelegaliai dirba ir „melžia“ valstybę“, – sako verslininkas.
Jis stebisi, kad neretai sulaukia Darbo biržos tarpininkų skambučių, kurie atsisakiusius dirbti darbuotojus net užstoja. „Atsisakę dirbti žmonės meluoja, neva šaukiau, apšvietimas įmonėje prastas, patogumų nėra ir t. t. Tiesiai šviesiai paklausiu, kiek gavo iš bedarbio, kad užstoja. Braukiau ir brauksiu, nereikia man tranų. Užsistoja, kad mūsų pinigus jai atiduot…“ – sako pašnekovas.
Verslininkas įsitikinęs, kad pastaraisiais metais valstybė pašalpomis užaugino būrį veltėdžių. „Koks tu tėvas, jei negali manęs iki pensijos išlaikyti“, – va tokius žmones, kurie taip tėvams gali pasakyti, mes dabar užsiauginome. Valstybėje aiškinama, kad iš verslo reikia traukti šešėlį. Šešėlį reikia traukti iš pašalpininkų“, – sako Saulius.
Dirbti šiemet nepanoro kone 4,5 tūkst. bedarbių
Šiemet per 7 mėnesius Šiaulių teritorinėje darbo biržoje (TDB) darbdaviai pageidavo įdarbinti 341 siuvėją ir 14 mezgėjų. Tuo tarpu darbo ieškančių asmenų, galinčių dirbti (turinčių patirtį ir atitinkamą išsilavinimą) siuvėjais, tebuvo 45, mezgėjais – 4.
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė informavo, kad šiemet įdarbinta ar įsidarbino siuvėjais 95 darbo ieškantys asmenys.
Atsisakiusiųjų siūlomo darbo ar tiesiog neatvykusiųjų priimti pasiūlymą dirbti yra išties daug. Pakanka vos vieno atsisakymo, kad žmogus būtų išregistruotas iš Darbo biržos. Šiemet per 7 mėnesius registracija darbo biržoje už pažeidimus nutraukta net 4 379 asmenims. J. Mikšionytė paaiškino, kad išskirti, kokių profesijų atstovai dirbti atsisakė, nėra galimybės. Vis dėlto, skaičiai iškalbingi – kone 4,5 tūkst. žmonių atsisakė siūlomo darbo ir neteko bedarbio pašalpos.
Įdomu, iš kokių pajamų šie žmonės gyvena? Netekus bedarbio pašalpos kone 4,5 tūkst. žmonių turėtų užplūsti labdaros valgyklas, bet taip neatsitiko. Ar tai nereiškia, kad klesti nelegalus darbas ir tūkstančiai žmonių turi nelegalius pragyvenimo šaltinius?
Siuvėjų ir mezgėjų paklausa viršija pasiūlą, bet akivaizdu, kad jų paruošiama per mažai – Šiaulių TDB organizuojant profesinį mokymą 2013–2014 m. apmokyta siuvėjais 30 bedarbių. Iš jų įsidarbino (sudarius trišalę profesinio mokymo sutartį) – 25. Mezgėjomis pagal trišalę profesinio mokymo sutartį apmokyti 2 bedarbiai.
