Anzelmas Juodelė
Nežinau, ką ten byloja statistika, bet iš pažiūros atrodo, kad Šiauliai – prekybos centrų miestas. Restoranų, barų gal kiek mažiau, bet, sakyčiau, irgi pakankamai. Ir štai vieną dieną susimąsčiau, ar pakanka kavinių-valgyklų, kur greitai ir sočiai gali papietauti. Atsakysiu, kad irgi pakanka, nes bent centrinėje miesto dalyje, nereikės penkių minučių, kad nuo savo įstaigos iki tokios maitinimosi vietos nukeliautum. Klausimas kyla kitas: kur skanu, o kur nelabai?
Štai pasėdėjęs centrinėje miesto poliklinikoje (Vytauto gatvėje) prie gydytojo durų, pasijutau praalkęs ir mąsčiau, kur čia kirminą numarinus, nes buvo pats
pietų metas. Bet kam ieškoti kažkur, kai pačioje poliklinikoje, pasirodo, yra kavinė-valgykla įdomiu pavadinimu – „Greima“.
Leidžiuosi iš pirmo aukšto dar kiek žemyn ir užtinku jaukią, tvarkingą ir gan vėsią patalpą (o buvo karšta vasaros diena) su prekystaliu-baru ir gal dešimčia medinių stalelių. Valgiaraštis padėtas ant baro, kuriame didelėmis aiškiai matomomis raidėmis (o tai gerai, nes valgykla juk poliklinikoje, kur užsuka ne vienas pagyvenęs ar negalios kamuojamas žmogus) surašyta, ko galima pageidauti. Gal ir gerai, kad siūloma pilna porcija arba jos pusė. Sriubų trys rūšys: dienos sriuba (tą dieną buvo rūgštynių sriuba) – 2,50 Lt arba 1,50 Lt, saldi vaisių sriuba –
3 Lt arba 2 Lt, šaltibarščiai – 3,50 Lt arba 2,50 Lt. Girdžiu, kad visi pietaujantys užsisakinėja tik šaltibarščius. O ką gi daryti, kai lauke taip karšta. Paprašau šaltibarščių ir aš. Tiesa, mažesnę lėkštę.
„Greimoje“ viskas paprasta: užsisakai, susimoki, viską gauni dar nenuėjęs sėstis, nes, regis, virtuvė viskam yra pasiruošusi. Užsakinėjanti mergina linksma, paslaugi, patarianti. Malonu, be to, su besigydančiais, o tokių čia daugiausiai, taip ir reikia – bent kažkas turi jiems nuotaiką pataisyti. Nors nesakysi, kad čia vien poliklinikos pacientai, regi ir daug čia dirbančio personalo, o ne vienas ir su baltu chalatu.
Ko šaltibarščiams reikia, visiems aišku: burokėlių, kiaušinių, agurkų, svogūnų laiškų, grietinės. Viskas buvo. Neradau lėkštėje tik kiaušinio. Nė skiltelės. Gal jis įdedamas tik tiems, kurie sakosi didžiąją porciją, gal mano lėkštėn atsitiktinai nepakliuvo, o gal čia tokie šaltibarščiai – be kiaušinių. Kaip ten bebūtų, buvo skanu, o porcija, nors ir mažoji, bet tikrai nemenka. Tiesa, šaltibarščiai buvo patiekti su šviežiomis bulvėmis.
Antrųjų patiekalų pasirinkimas „Greimoje“ – nemenkas. Tiesa, kodėl toks šios kavinės-valgyklos pavadinimas? Nors ir kokia paslaugi buvo mergina už baro, į šį klausimą atsakyti negalėjo. „Taip sugalvojo šeimininkai“, – tik teatsakė. Kita vertus, ar maitinimo įstaigoje svarbi jos pavadinimo kilmė? Svarbiau pats maistas. Grįžkime prie antrųjų patiekalų. Karbonadai – 7,90 Lt arba 5 Lt, kepsnių kaina tokia pat, pakepinta kiauliena –
8 Lt arba 5 Lt, plovas – 7 Lt arba 5 Lt, vištos kepenėlių su pievagrybiais kaina – kaip ir plovo.
Išsirinkau kepenėles. Irgi buvo skanu. Malonus užpilas su pievagrybiais, agurkai, morkos, burokėliai, aišku, bulvės, taip pat šviežios. Kepenėlės mielai kramtėsi, o tiksliau – net tirpo burnoje, nes virėjų kruopščiai buvo pašalintos visokios gyslos, plėvelės ir dar kitokios nesąmonės. Tiesa, vištienos kepenėlės viso šito turi mažiau nei kiaulienos ar jautienos. Paprašiau mažesnės porcijos, bet jos dydžiu skųstis negalėjau. Jei tokios mažosios porcijos, tai didžiųjų būtų netgi per daug. Žodžiu, dėl kainos ir kiekio santykio – „Greimai“ jokių priekaištų. Neturiu priekaištų ir dėl skonio. Sotus po šių pietų irgi ilgokai išbuvau – penkias valandas. Tiesa, pastebėjau, kad beveik visi valgantieji užsisakinėjo pakepintos kiaulienos. Regis čia pietaujantys žino, kas jų valgykloje skaniausia.
Valgiaraštis skelbė, kad yra čia ir kavos, kurios kaina 2 Lt, tarp kitko Cappucino irgi 2 Lt, arbata – 1,50 Lt. Nepaklausiau, bet kažkodėl esu tikras, jog arbata iš pakelių. Aišku, nėra ko kito ir norėti. Šaldytuve regėjau įvairiausių vaisvandenių, sulčių. Negėriau nei kavos, nei arbatos. Tai ne ta vieta, kur tai reiktų gerti, bet tai ne priekaištas „Greimai“, tiesiog yra kaip yra.
Pietūs kainavo 7,50 Lt. Grįžtu prie minties, jog Šiauliuose yra kur papietauti. Kažko daug iš tokių valgyklų ir nereiktų reikalauti, užtenka įvertinimo „Pavalgiau kaip namuose“. Ką aš galiu pasakyti? Tarsi viskas buvo ir skanu, ir sotu, bet visgi pasakysiu: „Pavalgiau beveik kaip namuose“. 6 balų – ne, bet 5 parašykim.
