– Pradžioje jautėsi jaudulys?, – žurnalistai paklausė J. Mačiulio.
–Visi esame žmonės. Nesvarbu kiek ir kur laiko žaidi. Čempionato starte kai kas jautė jaudulį. Gerai, kad su juo susitvarkė. Kai kurie metimai pasisekė, kai kurie – ne. Kietai gynėmės, dėl to, manau, ir laimėjome.
– Nustebino meksikiečių žaidimas?
– Niekuo jie per daug nenustebino. Žinojome, kad jie tos savo Amerikos čempionai. Tikrai stipri komanda ir ruošėmės sunkiai kovai, o ne kažkokiam lengvam pasivaikščiojimui.
– Ką pasakei Gustavo Ayonui, kad įvyko susistumdymas?
– Nieko aš jam ten nepasakiau. Nežinau, kodėl jis ten sugalvojo, kai stovėjau ir nieko nedariau mane į nugarą stumti. Gal jis susinervino, kad pralaimi? Aš jį pastūmiau atgal, po to jis labai pasiuto. Gal pasijautė neliečiamas. Mes stumdomi tikrai nesileisime.
– Pirmas rungtynes ypatingai svarbu pradėti pergale?
– Žinoma, gerai, kad pergalė, o ne pralaimėjimas. Bet čempionatas ties vienomis varžybomis nesibaigia. Svarbiausia, kad neužliliuotų ta pergalė. Reikia eiti toliau ir žaisti. Niekas nesibaigia, viskas tik prasideda.
TAIP PAT SKAITYKITE:
P. Jankūnas: ne jie gerai pataikė, o mes blogai gynėmės
D. Motiejūnas: gerai, kad J. Mačiulis susiprotėjo
J. Valančiūnas apie Angolos rinktinę: iš toli atkeliavę žmonės
J. Kazlauskas apie tritaškių pataikymą: gerai, kad jie mums krito
