REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Lietuvoje valstybiniame teisiniame darbo santykių reguliavime nėra teisinių normų, konkrečiai nustatančių darbo, išdirbio ar darbo laiko normas gamybos vienetui pagaminti. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

 Lietuvoje valstybiniame teisiniame darbo santykių reguliavime nėra teisinių normų, konkrečiai nustatančių darbo, išdirbio ar darbo laiko normas gamybos vienetui pagaminti. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbo normos ir apmokėjimo nuostatos – darbo sutartyje

Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, t.y. daugumą darbo apmokėjimo bei darbo normų klausimų sprendžia pačios darbo santykių šalys.

REKLAMA

Itin svarbu darbo normas ir apmokėjimą už jų įvykdymą nusistatyti sudarant darbo sutartį. Tik tokiu būdu darbo teisinių santykių šalims bus aiškūs jų įsipareigojimai, kuriuos įvykdžius, už darbą bus tinkamai atlyginta. Konkrečių darbo normų ir apmokėjimo už jų įvykdymą nusistatymas šalių susitarimu įgalintų šalis išvengti bereikalingų darbo ginčų ateityje.

Būtina laikytis nustatytų darbo užmokesčio dydžių

Pažymėtina tai, kad būtina laikytis įstatymo imperatyvių nuostatų, kurios numato, kad darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimaliuosius dydžius. Šiuo metu yra nustatytas 6,06 lito minimalusis valandinis atlygis ir 1000 litų minimalioji mėnesinė alga.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Šiuo atveju konkretūs apmokėjimo dydžiai taip pat nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Darbo apmokėjimo, darbo apmokėjimo sistemų, darbo normų ir kiti klausimai gali būti reguliuojami ir nacionalinėse, šakos ir teritorinėse kolektyvinėse sutartyse, taip padedant spręsti šiuos klausimus tiesiogiai įmonėse, įstaigose, organizacijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrų institucijų, t.y. valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams darbo apmokėjimo dydžius ir apmokėjimo sąlygas reguliuoja specialūs įstatymai. Darbų klasifikacijos sistema ir atlyginimas – be diskriminacijos

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į įstatymo apibrėžtą imperatyvią normą, kuria nustatoma, kad darbų klasifikacijos sistema darbo užmokesčiui nustatyti turi būti parengta pagal vienodus kriterijus, taikomus ir vyrams, ir moterims, ir ši sistema turi būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų