"Kai buvau maža abiems mano tėvams teko dirbti. Kad nelikčiau viena namuose, tėvai nusprendė išsiųsti mane pas močiutę", – pasakoja jauna pietvakarių Kinijos gyventoja.
"Aplinkiniai klausinėja, ar nesunku buvo palikti tėvus, miestą ir išsikraustyti ten, kur visada ramu, nieko įdomaus nevyksta. Tačiau metai praleisti su močiute buvo patys geriausi mano gyvenime. Skanus maistas, meilė, priežiūra - gyvenant su ja nieko netrūko – niekada manęs nepalikdavo vienos namuose. Nesvarbu, ar eidavo į darbą, ar susitikti su draugėmis, visada vesdavosi kartu", - sako mergina
Kaime mergina gyveno nuo 2 metukų, o kai atėjo laikas pradėti lankyti mokyklą, grįžo į miestą pas tėvus. Baigusi vidurinį išsilavinimą ji trumpam išvyko padirbėti į pietryčių Kiniją. Užsidirbo tiek, kad grįžusi pas tėvus pati įkūrė greito maisto restoraną.
"Turiu viską, ko norėjau. Ir mylimą vaikiną, ir verslą, kuriame, beje, puikiai sekasi", - pasakoja Huang.
Kai mergina užaugo, priežiūros reikia pačiai senelei. Huang sako jaučianti pareigą atlyginti 88-erių močiutei už pagalbą vaikystėje. Todėl nusprendė atsivežti į miestą ir pati ją prižiūrėti.
"Maniau, kad jai bus sunku prisitaikyti prie miestietiško gyvenimo, juk nuo mažens senelė gyveno kaime. Tačiau, anaiptol, ji jaučiasi laiminga. Čia gyvena daug įdomių žmonių, su kuriais galima pabendrauti", - kalba mergina.
Huang kasdien prižiūri močiutę, o eidama į darbą vedasi ją kartu.
"Kelionė nuo namų iki darbo ilga, todėl jai pavargus, kartais tenka panešėti 88-erių moterį ant nugaros", - apie savo kasdienybę Huang pasakojo dailymail.co.uk.
