Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
„Gali būti lyderis ir drąsiai reikšti savo nuomonę, neišsigąsti, tuomet tavo drąsa įkvepia kitus. Tačiau jei tūnai kamputyje, ten tūnos ir kiti, laukdami, kas įvyks. Tad visiškai nekritikuoju Lietuvos. Garsiai pasisakyti svarbu“, – tvirtina buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas Dennisas Hastertas, kalbėdamas apie Lietuvos užimamą poziciją dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Lietuvoje viešėjęs JAV politikas LRT televizijos laidai „Savaitė“ taip pat sakė, jog Rusija pradėjo veikti dėl to, jog pamatė, kad Vakarai Ukrainos atžvilgiu nesiima to, ką žadėjo.
- Savo kalboje pabrėžiate žodį „atsakomybė“. Baltijos šalys tikrai atsakingos už savo laisvės išlaikymą, bet be sąjungininkų pagalbos tai beveik neįmanoma. Kokia šiandien pagrindinė Lietuvos atsakomybė?
- Tai lietuvių jaunimas iš viso pasaulio. Jie gali pasirinkti, kieno dalimi būti, bet pats faktas, kad jie atvyksta čia, reiškia, kad ši šalis juos domina, čia yra jų paveldas ir jie gali padėti išsaugoti šios šalies laisvę net būdami ten, kur gyvena. Kalbėti reikia ne tik apie karinę, bet ir apie ekonominę ar energetinę nepriklausomybę. Neturint jų, negalima būti nepriklausomiems politiškai.
Nenuostabu, kad tiek metų buvus visiškai priklausomiems nuo Sovietų Sąjungos ir Rusijos trunka laiko susikurti nepriklausomybę. Turite tyrinėti skalūnų dujas, išvystyti savo pačių atominę energetiką, turėti suskystintųjų dujų terminalus, kurie aprūpintų jūsų žmones. Ir visas šis jaunimas gali padėti tai įgyvendinti.
- Žlugus Sovietų Sąjungai ir Rytų Europos šalims tapus NATO ir Europos Sąjungos narėmis, Jungtinės Valstijos smarkiai sumažino ar net išvis panaikino šiame regione egzistavusią amerikietiškos žiniasklaidos sklaidą, pvz., buvo uždarytas Laisvosios Europos radijas. Tačiau dabar matome, kad Rusija skiria milžiniškas lėšas savo propagandos sklaidai, „Russia Today“ („Rusija šiandien“) kanalo biudžetas turbūt 10 kartų didesnis už „Voice of America“ („Amerikos balso“) metinį biudžetą. Ar nemanote, kad JAV turėtų atnaujinti informacinį karą šiame regione?
- Tuo metu visą regioną valdė Sovietų Sąjunga, tad buvo svarbu, kad žmonės išgirstų alternatyvų balsą. Šiandien jūsų jaunimas turi pats sukurti savo šalyje institucijas, kurios skleistų tiesą. Jie turi suvokti, kad Rusija stengiasi atsikovoti propagandos lauką, tad būtent jaunimas turi eiti į radiją, televiziją ir skleisti įvairų požiūrį į įvykius. Vaikystėje žindę mamos pieną, dabar jau privalote subręsti patys. Ir už tai atsakingas jaunimas, nebūtina, kad JAV jus visą laiką maitintų.
- Tad manote, kad būtent jaunų žmonių atsakomybė Lietuvoje yra pasirūpinti ta dalimi visuomenės, kuri labiau pažeidžiama propagandos ar nostalgijos?
- Būtent. Jaunimas turi priminti, kad būtent jie yra laisvės balsas, jie yra KGB, lagerių, laisvės kovų – viso, kas nutiko jų tėvams ir seneliams – rezultatas. Jūsų laisvė yra pergalė prieš šiuos dalykus. Svarbu, kad to nepamirštumėte.
- Dabar daug kalbama apie tai, kad labai į naudą būtų Jungtinių Valstijų karių nuolatinis dislokavimas Baltijos šalyse, o kai kurios Europos šalys, nors ir NATO sąjungininkės, tam smarkiai priešinasi. Netgi Vokietijos kanclerė Angela Merkel neseniai pareiškė, kad nenorėtų, jog NATO pagalbos Baltijos šalyse būtų itin daug. Tad mūsų pagalbai lieka tik Valstijos?
- Visų pirma Lietuva yra NATO dalis. Aljanso esmė – jus visada parems geri žmonės. Būdamas Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininku įdėjau daug pastangų, kad Lietuva taptų NATO nare. Žinoma, svarbu, kad čia būtų JAV kariai ar Baltijos šalis saugantys lėktuvai, tačiau nemažiau svarbu, kad turėtumėte energetinę nepriklausomybę, savo dujas ir suskystintųjų dujų terminalus, kad nereikėtų rūpintis, kas bus, jei koks nors tironas Rusijoje jums išjungs elektrą. Negalite būti nepriklausomi karine prasme, būdami priklausomi energetiškai ar ekonomiškai. Čia jums gali daug padėti į Lietuvą grįžtantis lietuvių kilmės jaunimas, čia atvežantis savo talentą ir žinias.
- Gana gerai pažįstate Lietuvos realybę ir problemas. Ko Lietuvai šiandien labiausiai trūksta?
- Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje lankausi nuolat, tai jau mano septintas ar aštuntas vizitas. Matau tarsi nuotraukų seriją – didžiulis skirtumas tarp to, ką išvydau čia atvykęs pirmąkart ir dabar. Tuo metu turėjote nemažai abejonių, ar jums išlaikyti laisvę, tada mačiau ekonominį augimą, o šiandien tiesiog sėdėjau lauko kavinėje ir žvelgiau į laisvus, klestinčius žmones, kurie viso to niekada nebūtų išvydę, jei nebūtų išsilaisvinę iš Sovietų Sąjungos.
Prieš 25 metus nebuvo šių laimingų, vasaros vakaru besimėgaujančių laisvų šeimų jūsų gatvėse. Matau didžiulį skirtumą. Gal čia gyvenantys žmonės jo ir nemato, tačiau man, atvykėliui, jis akivaizdus ir tai matyti puiku.
- Kai atsivėrė sienos, daug žmonių išvyko siekti ekonominės gerovės, žinių, dalis jų pasiliko užsienyje. Dabar pradedama kalbėti apie globalią Lietuvą – lietuvių bendruomenę, kuri galbūt nebūtinai turi gyventi Lietuvoje, tačiau gali dirbti jos labui. Kaip manote, ar tokia valstybės samprata galima?
- Visiškai. Leiskite jums priminti – esu iš Ilinojaus valstijos, kurioje didžiulė lietuvių bendruomenė. Priminsiu, kad mūsų vyriausybėje dirbo Ilinojuje gyvenęs Valdas Adamkus. Bet jis paliko Čikagą, grįžo čia ir dvi kadencijas buvo Lietuvos prezidentu. Štai jums ir pavyzdys žmogaus, kuris grįžo ir prisidėjo prie jūsų laisvės augimo.
Užtenka pažiūrėti į mūsų įstatymų leidėjus – senatorius Dickas Durbinas yra pusiau lietuvis ir visada itin stipriai palaiko Lietuvą Jungtinių Valstijų Kongrese. Johnas Šimkus, buvęs Jungtinių Valstijų karo akademijos narys, visada mūru stoja už Lietuvos interesus, rėmė jos narystę NATO ir, net būdamas kitose šalyse, visada primena apie Lietuvos svarbą ir kelia jai rūpimus klausimus.
- Kai kas teigia, kad Rusiją galima sustabdyti diplomatinėmis priemonėmis, kai kas mano, kad tam per vėlu ir dabar privalu imtis kietos politikos, o egzistavęs požiūris į Rusiją, kaip į nepriešišką šalį, tebuvo lūkesčiai, o ne realybė. Kaip manote, ar Vakarų reakcija į įvykius Ukrainoje – adekvati?
- Manau, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, iš dalies yra pasekmė to, jog Vakarų valstybės tvirtai neparodė savo pozicijos tokiose vietose, kaip Sirija. Jei parodai silpnumą, leidi kažkam kitam veikti. Būtent tai įvyko ir Ukrainoje. Kai Rusijos valdžia pamatė, kad Vakarai Ukrainos atžvilgiu nesiima to, ką žadėjo, veikti ėmė Rusija. Labai svarbu, kad Vakari išmoktų veikti kartu, o nesitrauktų nuo savo atsakomybės. Todėl sveikinu Lietuvos vyriausybę, jau padidinusią lėšas gynybai 15 procentų. Tuomet ir kitos valstybės matys, jog yra dėl ko stengtis viena kitos atžvilgiu.
- Kartais sakoma, kad Lietuva tarptautinėje arenoje kalba neadekvačiai savo dydžiui. Kai kurie jos kaimynai tylesni kritikos Rusijai atžvilgiu. Neva tokia politika neatitinka Lietuvos interesų. Sutinkate su tuo?
- Yra du būdai žvelgti į šią problemą. Gali būti lyderis ir drąsiai reikšti savo nuomonę, neišsigąsti, tuomet tavo drąsa įkvepia kitus. Tačiau jei tūnai kamputyje, ten tūnos ir kiti, laukdami, kas įvyks. Tad visiškai nekritikuoju Lietuvos. Garsiai pasisakyti svarbu. Taip padrąsinate ir kitas Baltijos šalis. Jums būtina būti kartu. Drąsios Baltijos šalys įkvepia Lenkiją ir kitus.
- Šiandien mes vis mažiau priklausomi nuo savo šalies ar tautos. Galima pasirinkti valstybę, kurioje nori gyventi, tavęs gali nebesaistyti tradicijos. Kodėl dvidešimtmetis šiandien vis dar turėtų būti lojalus savo gimtajai valstybei?
- Kurioje šalyje begyvensite, kokie nors įsipareigojimai su ja jus vis tiek susies. Tarnausite armijoje, eisite į mokyklą. Tačiau širdis dažniausiai ten, iš kur kilo jūsų protėviai. Tai jus ir padaro tuo, kuo esate. Pažvelkite į Ameriką – ji stipri todėl, kad žmonės čia atvyko iš viso pasaulio sukurti tautą, tačiau nepamiršo savo šaknų ir paveldo. Todėl Lietuva vis dar yra Amerikos lietuvių širdyse, todėl jie jaučia atsakomybę prisidėti prie savo protėvių šalies stiprinimo.
