REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) – Seimo narių kritikos ugnyje. Verslą, už nieką susikraunantį milijonus, licencijuojanti kontora ir pati neskursta. O Seimas trypčioja.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) – Seimo narių kritikos ugnyje. Verslą, už nieką susikraunantį milijonus, licencijuojanti kontora ir pati neskursta. O Seimas trypčioja.

REKLAMA

Kiekvienas moka už tai, kad tiesiog turi telefono numerį. Moka bendrovei „Mano numeris“, kuri savo verslus sukioja po visokias ofšorines zonas ir baudžiasi toliau tokiame versle dalyvauti. Kodėl gi ne, jei į tai ramiai žiūri RRT, kuri ir pati neskursta.

Pasipiktino Seimo narys

„Balsas.lt savaitei“ aprašius nenormalią situaciją, kai vien už porą kompiuterinių operacijų kiekvienas telekomunikacinio ryšio operatorius vartotojų sąskaita praturtina privačią bendrovę milijonais, pasipiktino Seimo narys.

Tai Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, kuris parlamente pateikė Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių klientai jau daugelį metų naudojasi numerio perkėlimo paslauga. Už šios paslaugos stovi nematomas mokestis, verslininkams sukrovęs solidžias apyvartas, tačiau realiai jį sumoka vartotojai. Todėl būtina sukurti tokį modelį, kuris būtų paremtas bendradarbiavimo tarp visų ryšio operatorių principu, kai visi operatoriai kartu įkuria viešąją įstaigą, administruojančią numerio perkėlimo paslaugą, ir kuris apsaugotų vartotojų interesus.

REKLAMA

(...) Tai būtų ne pelno siekianti įstaiga, nes numerio perkėlimo išlaidos būtų grindžiamos realiomis paslaugos sąnaudomis, kaip yra daugelyje Europos valstybių, o ne šios paslaugos administratoriaus siekiu gauti kuo daugiau pelno, kaip dabar yra Lietuvoje, praėjus beveik 8 metams nuo tokio pasirinkto abonentų numerių perkėlimo modelio įgyvendinimo pradžios. Praktiškai mano siūlomą modelį būtų galima įgyvendinti net be įstatymo, tik pakeitus RRT prie Susisiekimo ministerijos atitinkamą aprašą, nustatantį abonento teisės išlaikyti abonento numerį, keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, užtikrinimo sąlygas ir tvarką“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Birželio 10 dieną Seimas po pateikimo pritarė jo teikiamam Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama kuo geriau užtikrinti abonentų teises išsaugoti savo abonento numerį ir kuris panaikins sukurtą piktnaudžiavimo galimybę, be to, bent trečdaliu, kaip jis tikisi, sumažins numerio perkėlimo išlaidas.

Iniciatyva nugesinta

Norai buvo geri, bet... Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK), kuris šiam klausimui svarstyti paskirtas kaip pagrindinis, iniciatyvai nepritarė. J. Sabatausko partijos bendražygis Mindaugas Bastys „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad įstatymo keisti nėra reikalo. „Mūsų komiteto nuomone, pagal dabar esamą situaciją RRT ir taip galėtų viską sutvarkyti, kaip to nori telekomunikacijų tinklų operatoriai. (...) Mūsų, kaip komiteto, nuomone, įstatymo keitimas nėra būtinas. (...) Dabar RRT stovi tam tikroje kryžkelėje – ar daryti viską taip, kaip nori operatoriai, ar taip, kaip šiuo metu paskelbta, bet operatoriams nepatinka“, – postringavo IVPK pirmininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek kitaip galvoja operatoriai. Bendrovės „Bitė“ atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė buvo kategoriška: „Mes palaikome idėją, kad operatoriai galėtų patys spręsti ir rinktis, kas teiks numerio perkėlimo paslaugą.“ Skaitiklis tiksi

Taip pat kalba ir kiti operatoriai. Bendrovės TELE-2 atstovo spaudai Andriaus Baranausko komentaras: „Praėjusio konkurso patirtis rodo, kad turėjome 10 metų „užšaldytą“ kainą – 1 Litą už numeerio perkėlimą. Iš esmės pasikeitus rinkos kainoms - mažiausiai 10 kartų sumažėjus kainoms, bereikalinga našta vartotojams išliko apie 7-8 mln. Lt per metus.

 

Nesunku suskaičiuoti, kad sutarties galiojio metu permokėta dešimtys milijonų litų.

 

Mes siūlome atsisakyti tvarkos, kai centrinės numerių bazes administratorių išrenka RRT, ir leisti sprendimą pasirinkti operatoriams. Būtent ooperatoriai – pagrindiniai mokėtojai, suinteresuoti efektyviausiu įmanomu sprendimu ir kuo mažesniais kaštais. Be to, privataus konkurso pranašumai prieš valstybini yra akivaizdūs - galimybė derėtis, susitarti dėl kainos peržiūros mechanizmų, pasikeitus rinkos sąlygoms."

REKLAMA

O komitetas tiesiog rekomendavo RRT daryti viską gerai ir teisingai. Siūlė neskelbti konkurso, leisti operatoriams patiems sukurti atitinkamą sistemą, bet tarnyba, nepaisydama rekomendacijos, jį paskelbė ir nemato problemų.

„RRT pakeitė konkurso sąlygas ir panaikino draudimą dalyvauti su operatoriais susijusiems ūkio subjektams. Operatoriai iš esmės pritarė šiam pakeitimui ir pateikė oficialią nuomonę, kad tai neabejotinai paskatins konkurenciją išrenkant centrinės duomenų bazės (CDB) administratorių ir nulems jo taikomas kainas visiems rinkos dalyviams, besinaudojantiems CDB administratoriaus paslaugomis.

RRT teisės aktuose įtvirtintos nuostatos bei konkurso sąlygos suteikia teisę ir sudaro galimybes patiems operatoriams (atskirai ar grupėje) dalyvauti konkurse ir administruoti CDB.

REKLAMA

Primenu, kad 2014-06-06 RRT paskelbė viešąjį konkursą išrinkti CDB, skirtos telefono numerių perkėlimui užtikrinti, administratorių, kuris užtikrintų telefono numerių perkėlimo procesą. Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovavosi RRT, rengdama šio konkurso sąlygas, ‒ mažiausia kaina“, – aiškino RRT atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė.

Visa tai labai gerai, tačiau tuo pat metu vartotojų sąskaita, nes operatoriai viską ant jų pečių ir perkelia, „Mano numeris“ pelnosi. Primename, kad skaičiai tokie: 2006 m. – 8 547 214 litų, 2007 m. – 10 764 504 litai, 2008 m. –10 936 684 litai, 2009 m. – 8 955 828 litai, 2010 m. – 7 473 976 litai, 2011 m. – 9 193 636 litai, 2012 m. – 7 389 720 litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dauguma ekspertų, kaip jau skelbė „Balsas.lt savaitė“, sutinka, kad numerio perkėlimo paslauga ir su tuo susijusios duomenų bazės valdymas toli gražu nekainuoja tokių pinigų, kurie yra mokami UAB „Mano numeris“. Daug kas iš karto sutiktų teikti tokią pačią paslaugą perpus pigiau. Gaunat pajamas, kurios gerokai viršijo patiriamas išlaidas, didėjo ir UAB „Mano numeris“ turimas turtas. UAB „Mano numeris“ turtas:

2006 m. – 3 429 154 litai, 2007 m. – 7 256 642 litai, 2008 m. – 9 111 739 litai, 2009 m. – 14 743 831 litas, 2010 m. – 20 149 344 litai, 2011 m. – 13 866 571 litas, 2012 m. – 16 987 333 litai. Kol Seimo dauguma laukia geranoriško RRT požiūrio į operatorių reikalus, sumos tik didės, o pati RRT irgi neskursta.

REKLAMA

Brangūs žmonės

Dabar algoms, kaip rodo prieinama informacija, RRT išleidžia apie 10 mln. litų (darbuotojų RRT turi apie 150), t. y. apie pusę viso biudžeto. Vidutinė alga viršija 5 000 litų (tai gerokai daugiau negu panašių įstaigų vidurkis). Įdomu, kad praėjusių metų pabaigoje algos buvo pakeltos vadovaujantiems asmenims, ir dabar apie 20 žmonių gauna didesnes algas nei pats RRT direktorius.

IVPK vadovas M. Bastys sako, kad tai gal ir įdomi situacija, ir žada ja pasidomėti. Tačiau taip pat pabrėžia, jog RRT vykdo su strateginiais bei saugumo klausimais susijusias funkcijas, kurioms reikalingi itin aukštos kvalifikacijos specialistai. „Taip, tai – tikrai brangios profesijos“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.

REKLAMA

Pagrįstai brangiais save laiko ir RRT vadovai. „Nuo 2014 metų liepos 1 dienos RRT sprendimu radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūros, įskaitant radijo stebėseną, tarifams (už kiekvieną mėnesį) taikomas naujas koeficientas (0,6).Tai reiškia, kad 2014 metų tarifas už radijo dažnių naudojimo priežiūrą rinkos dalyviams sumažintas 40 proc., t. y. beveik perpus.

Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad RRT laikosi visų Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir griežtai vadovaujasi jomis nustatydama darbo užmokesčio dydžius“, – į „Balsas.lt savaitės“ klausimą atsakė tarnybos atstovė ryšiams su visuomene R. Karalienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nieko neįprasto – brangiai mokami žmonės tarnyboje, supratingi dėdės Seime. Parlamentarai siūlo gyventi draugiškai, o jūs, vartotojai, kol geranoriškumui pribręs RRT ir jos biznio partneriai, už kiekvieną savo turimą telefono numerį mokate po 1 litą per metus. Jeigu turite du numerius, mokate 2 litus per metus, jei 3, tai 3 ir t. t. Net fiksuotame TEO.LT tinkle.

Kai kas iš to lobsta ir kikena į kumštį. Nenuostabu, kad, rengiant dar pirmą publikaciją, neva didelį darbą atliekančios firmos atstovė Kristina Mickevičienė (ji čia mažiausiai kuo dėta, turbūt) pažadėjo perduoti klausimus įmonės vadovui ir tie klausimai liko be atsakymų. O kam čia komentuoti? Geriau lobti už nieką patyliukais. „Balsas.lt savaitė“ viliasi, kad naujas konkursas dėl paslaugos, kurią pagaliau pastebėjo ir Seimas, įvyks be trikdžių ir viskas atpigs, bet gali taip ir nebūti. Stebėsime toliau, kaip tiksi skaitiklis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų