REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Specialistai pastebi, kad vienas efektyviausių būdų pristabdyti klimato kaitą – mažinti aplinkos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Tačiau norint, kad į atmosferą jų patektų kuo mažiau, reikia mažinti iškastinio kuro naudojimą bei plėtoti energijos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) gamybą.

Specialistai pastebi, kad vienas efektyviausių būdų pristabdyti klimato kaitą – mažinti aplinkos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Tačiau norint, kad į atmosferą jų patektų kuo mažiau, reikia mažinti iškastinio kuro naudojimą bei plėtoti energijos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) gamybą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kainą mažina valstybės parama

„Lietuvoje vis plačiau naudojamas biokuras ir biomasė, populiarėja saulės, vėjo energetika, perspektyvi ir geoterminė energija“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento vedėjas Vitalijus Auglys. Tačiau sprendimą, kokią energiją pasirinkti, neretai nulemia investicijų dydis. Todėl pasiryžusiems pereiti prie ekologiškos AEI energijos, į pagalbą ateina valstybė.

REKLAMA

Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos specialiosios programos lėšų teikiama parama įvairiems projektams, prisidedantiems prie į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, metano ir kt.) kiekio sumažinimo: kompensuojama dalis išlaidų, patirtų įsirengiant biokuro katilus centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse, nusidėvėjusių biokuro katilų keitimui naujais, biokuro ruošos iš miško kirtimo atliekų modernizavimui – įsigyjant įrangą biokuro gamybai, gyventojų, visuomeninės (mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų) ir gyvenamosios paskirties pastatų modernizavimui mažinant energijos suvartojimo sąnaudas, infrastruktūros, sumažinančios keleivinių automobilių transporto srautus, plėtrai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ypač džiugina, sako V. Auglys, kad atsinaujinanti energija atkeliauja ne tik į visuomeninės paskirties pastatus, bet ir gyventojų namus. „Pasinaudodami galimybe gauti kompensaciją, jie įsirengia saulės kolektorius, vėjo jėgaines, biokuro katilus ir šilumai, elektrai gaminti bei karštam vandeniui ruošti naudoja ne dujas, mazutą ar anglį, bet AEI energiją. Dėl to į aplinką patenka mažiau šiltnamio efektą sukeliančių CO2“, – pasakoja jis.

„Skaičiuojama, kad gyvenamasis namas, per metus suvartodavęs apie 50 tūkst. kWh šiluminės energijos, pastačius saulės kolektorių į aplinką per tą patį laiką neišmes apie 10 tonų šių dujų. Taigi, gyventojų indėlis mažinant aplinkos taršą bei prisidedant prie Lietuvos įsipareigojimų ES vykdymo (iki 2020 metų iš AEI gaminti 23 proc. energijos) yra tikrai didelis“, – pabrėžia V. Auglys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tauragiškių namuose įdarbinta saulė

Tauragiškiai Daiva ir Gintaras Budrauskai 7,11 m2 saulės plokštelinį kolektorių karštojo vandens gamybai ant savo vienbučio stogo įsirengė tik pernai rudeniop. Dėl to, jog vandeniui pašildyti nereikės naudoti iškastinio kuro ar elektros, šeima turėtų sutaupyti iki 0,5 t šiltnamio efektą sukeliančių CO2 per metus. Bet ponia Daiva įžvelgia ir daugiau naudos.

„Mūsų namas statytas daugiau kaip prieš 20 metų. Šildėmės malkomis, o kai reikėdavo, jungdavome ir dyzelinį katilą. Ypač brangu buvo šildyti vandenį deginant mazutą, todėl ieškojome būdų jį atpiginti. Kai internete aptikome informaciją, kad vietoj mazuto, dujų ar anglių namuose galima naudoti AEI, nusprendėme įsirengti saulės kolektorių“, – prisimena D. Budrauskienė.

REKLAMA

„Esame 4 asmenų šeima – mes su vyru ir du vaikai – ir karšto vandens visiems mūsų buitiniams poreikiams patenkinti užtenka: ir išsimaudyti, ir indus suplauti. Bet saulės energija šildo ne tik vandenį – saulėtomis dienomis jos užtenka ir namams šildyti“, – tęsia ji.

Šeima kasdien užsirašo, kiek šilto vandens sunaudojo, kada namui šildyti saulės energiją naudojo. „Mes žinome, kiek pinigų išleidome įsigydami, ir bus labai įdomu po metų palyginti, kiek sutaupėme. Žinoma, per metus neatsipirks, bet finansinės naudos vis tiek bus“, – sako Daiva ir priduria, kad daug svarbiau yra tai, jog gyventi tapo patogiau.

REKLAMA

Tačiau Daivos ir Gintaro Budrauskų mintyse jau bręsta naujas sumanymas – patiems pasigaminti elektros. „Statydami saulės kolektorių, nusprendėme modernizuoti visą namo šildymo sistemą – rekonstravome katilinę, įsigijome naują malkomis kūrenamą katilą, o dabar galvojame, kaip panaudoti kolektoriaus teikiamos energijos, kurios saulėtomis dienomis pagaminama tiek, kad nesuvartojame, perteklių“, – šypsodamasi atskleidžia ponia Daiva.

Šeima jau sužinojo, kad prie sistemos, kurią yra įsirengę, tereikia prijungti vieną papildomą įrenginį, ir namuose švies pačių pasigaminta elektra iš AEI.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes pasigamintume tiek elektros, kad saulėtomis dienomis mūsų buitiniams poreikiams jos pakaktų. Ir dar girdėjome, kad pagamintos elektros energijos perteklių – iki 10 kilovatvalandžių – mes galėtume perduoti į rezervą, o kai mums truks – juo pasinaudoti“, – mintimis dalijasi D. Budrauskienė ir šypsodamasi priduria: „Jei pavyks ir elektrą gamintis patiems, turėsime puikų taupų ir ekologišką namą“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų