REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugelis praeities imperijų manė, kad neša sunkią didžią, pasaulinės reikšmės, misiją. „Šiandien mano šalies prezidentas Vladimiras Putinas turi tokią pačią viziją, kokia turėtų būti Rusija pasaulyje. Problema tame, kad niekas tiksliai negali pasakyti, kokie jo tikslai ir kaip jis planuoja juos pasiekti. Dar blogiau, tikriausiai, jis ir pats to nežino“, - rašo „Vedomosti“ redaktorius Maksimas Trudoliubovas specialiai „The New York Times“.

Daugelis praeities imperijų manė, kad neša sunkią didžią, pasaulinės reikšmės, misiją. „Šiandien mano šalies prezidentas Vladimiras Putinas turi tokią pačią viziją, kokia turėtų būti Rusija pasaulyje. Problema tame, kad niekas tiksliai negali pasakyti, kokie jo tikslai ir kaip jis planuoja juos pasiekti. Dar blogiau, tikriausiai, jis ir pats to nežino“, - rašo „Vedomosti“ redaktorius Maksimas Trudoliubovas specialiai „The New York Times“.

REKLAMA

„Reikalas net ne tame, kad V. Putinas neįvardijo savo koncepcijos, tiksliau, abiejų koncepcijų. Pirmoji – tai rusų saugojimas, kurie, jo teigimu, „dėl istorinio atstitiktinumo šiuo metu gyvena už Rusijos ribų“. Antroji – plačios Eurazijos ekonominės sąjungos kūrimas. Tačiau šie du tikslai vienas kitam prieštarauja“, - mano žurnalistas.

„V. Putinas pateisino Krymo užgrobimą ir manipuliaciją prieštaravimais tarp Rytų ir Vakarų Ukraina, tikindamas, kad veikė rusų, gyvenančių užsienyje, labui. Tačiau jokių rusų persekiojimo įrodymų pateikti nesivargino. Netgi vykstant susidūrimams Maidane, turimais duomenimis, žuvo vos vienas Rusijos pilietis“, - teigiama straipsnyje. - „Tačiau jo atkakli retorika sužaidė svarbų vaidmenį, įtikinus dešimtis radikalių rusų nacionalistų prisijungi prie Donecko ir Lugansko savanorių. Daugelis šių savanorių žuvo kaudamiesi su Ukrainos armija. Vargu ar tai galima būtų pavadinti sėkminga užsienyje reziduojančių tautiečių saugojimo kampanija.“

REKLAMA
REKLAMA

Tuo pačiu metu V. Putinas paskubomis įgyvendino kita stambų – eurazinės integracijos – projektą. Šių metų gegužę Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas pasirašė susitarimą, kuriuo buvo patvirtinta Eurazijos ekonominė sąjungą. „Armenija ir Kirgizija pažadėjo įsilieti į ją iki kitų metų, tačiau į akis krintantis Ukrainos atsitraukimas pakerta patį projektą iš pagrindų,“ - pažymi M. Trudoliubovas.

REKLAMA

„Iš ekonominės pusės, ukrainiečių rinka ir galinga pramoninė bazė galėjo tapti pagrindiniu integracinio proceso vystymo elementu“, - mano rusų ekonomistas Timofejus Bordačiovas. Jo teigimu, Kijevas turėjo atsverti Kazachstaną, „kurio politinė reikšmė dabar gerokai viršija realų potencialą“.

„Čia ir slepiasi problema“, - mano žurnalistas. - „Jeigu didysis V. Putino projektas remiasi etninio nacionalizmo koncepcija, jis turėtų ir toliau spausti Ukrainą, palaikydamas rusakalbius separatistus šalies rytuose ir pietuose. Tačiau, jeigu jo prioritetas – Eurazijos sąjunga, kurio sėkmė priklauso nuo tarptautinio bendradarbiavimo, jis turėtų į ją įtraukti Ukrainą“.

„Etninio solodarumo idėja gali Kremliui atrodyti pakankamai viliojanti, todėl kad tai laiko patikrintas būdas mobilizuoti praktiškai bet kokio politinio sprendimo palaikymą šalyje. Tačiau tai yra pavojingas kelias, kuris tik dar labiau izoliuos Rusiją. Integracinis projektas, tegul sunkesnis ir mažiau populiarus, galėtų ilgainiui leisti Rusijai sukurti glaudžius ryšius su likusius pasauliu“, - mano M. Trudoliubovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų