REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lobstantiems iš kyšių ateina blogi laikai – žmonės neduoda „iš principo“

„Patepti“ biurokratinius mechanizmus atsisako ir verslininkai

Šių metų „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ parodė, kad korupcijos mastas mąžta, o žmonių moralė darosi vis nepalenkiamesnė. Deja, bet „kyšių čempionėmis“ jau daugelį metų išlieka tos pačios institucijos.

Šių metų „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ parodė, kad korupcijos mastas mąžta, o žmonių moralė darosi vis nepalenkiamesnė. Deja, bet „kyšių čempionėmis“ jau daugelį metų išlieka tos pačios institucijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atprasti nuo saldainių dėžučių – nelengva

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys sakė, kad be specialių tyrimų iš tiesų labai sunku atskirti, ar didėja pati korupcija ar žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys šiai problemai.

REKLAMA

„Tendencijos yra gana teigiamos. Taip, manau, yra dėl kelių dalykų. Visų pirma, Lietuva artėja prie vakarietiškų standartų, kitaip vertina įvairių institucijų darbą, pavyzdžiui labiau pasitiki policija, tas pats yra su teismais. Taigi, keičiasi požiūris ir į korupciją“, - sakė V. Gaidys.

Anot jo, nors visų institucijų vertinimas kaip korumpuotų, sumažėjo, šio sąrašo „lyderėmis“ išliko tos pačios institucijos. Pirmajame 20-uke „puikuojasi“ Sveikatos apsaugos ministerija, apylinkių teismai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Ignalinos atominė elektrinė, Muitinės departamentas, savivaldybių statybų skyriai, poliklinikos, kelių policija ir kiti.

REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad artimiausiu metu pasitikėjimas teismais padidės ir grįš į savo vietą. Sumažėjęs jis buvo dėl tam tikrų bylų – vadinamosios „Garliavos“ bylos ir kitų“, - sakė rinkos tyrimų centro vadovas.

Pasak jo, nors visuomenės sąmoningumas didėja, kai kurių „įpročių“ atsisakyti labai sunku. „Gydymo įstaigose labai sunku išgyvendinti tą įprotį nešti bent saldainių dėžutę. Pavyzdžiui, universitetai šią „tradiciją“ sėkmingai panaikino“, - sakė V. Gaidys.

„Lyderiai“ išlieka tie patys

Per daugiau nei 10 metų, teigiančių, kad kyšių neduoda ar neduotų dėl savo įsitikinimų, skaičius išaugo dvigubai – iki 24 proc. Žymiai didesnis skaičius kyšių neduodančių dėl įsitikinimų yra tarp įmonių vadovų – 34 proc. Nežymiai, tačiau sumažėjo teigiančių, kad kyšio neduoda dėl pinigų trūkumo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labai vertiname tai, kad mažėja verslininkų, toleruojančių korupciją, nes jie yra tie, kurie rodo pavyzdį ir daro didelė įtaką. Taip pat labai džiugina tai, kad šiemet yra pats didžiausias skaičius gyventojų, kurie kyšių neduoda dėl moralinių įsitikinimų. Tai jau yra vertybių sistemos gerėjimas, todėl galime tikėtis bendrai kurti geresnę ateitį“, - sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka.

Anot jo, tyrimas padeda STT paskirstyti savo darbo prioritetus. Visgi, jau ne vienerius metus tendencijos nesikeičia ir problematiškiausia sritimi išlieka sveikatos apsauga. Daugiau nei kituose sektoriuose „kyšio prievartavimo“ ir kiti rodikliai sumažėjo policijos, o ypatingai kelių policijos sektoriuje. Pasak R. Zenkos, tai lėmė ir aktyvūs pačios policijos veiksmai, siekiant sumažinti korupcijos mastą.

REKLAMA

Nuo kitų pažengusių Europos valstybių Lietuva skiriasi korupcijos suvokimo ir realios patirties prasilenkimu – čia matomas didelis atotrūkis. „Geras pavyzdys yra muitinės arba teismai. Nemaža dalis gyventojų mano, kad šiose institucijose korupcija labai gaji, tačiau, tyrimų duomenimis, tik maža dalis jų patys yra tiesiogiai susidūrę su šių institucijų darbu“, - sakė R. Zenka. Mažiausias atotrūkis tarp suvokimo ir realios patirties yra sveikatos sektoriuje.

Pasak R. Zenkos atotrūkį tarp įsivaizdavimo ir realybės galėtų sumažinti didesnis institucijų veiklos skaidrumas ir išsamesnė informacija apie sprendimų priežastis.

REKLAMA

Yra svarbesnių problemų

Lietuvos gyventojams pagal aktualumą korupcija yra šeštoje vietoje, po mažų atlyginimų, bedarbystės, alkoholizmo, emigracijos bei kylančių kainų.

Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 48 proc. gyventojų. Tai mažiau nei 2011 m. buvę 67 proc. gyventojų. Įmonių vadovams korupcija atrodo rimtesnė problema, jie ją minėjo 5-oje vietoje, o valstybės tarnautojai tik 7-oje. Apskritai, abi šios tikslinės grupės korupciją mini rečiau nei prieš trejus metus.

Už korupciją verslininkams rimtesnės atrodo emigracijos, kompetetingų darbutojų stokos, mokesčių dydžių bei skaidrumo viešuosiuose pirkimuose stokos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Džiuginanti tendencija, kad gerokai sumažėjo korupciją toleruojančių verslininkų. Manančių, kad kyšiai „sutrumpina administracinių procedūrų laiką“ skaičius krito nuo 50 proc. iki 27 proc., o manančiųjų, kad taip galima „sutepti neefektyviai veikiančius valstybinius mechanizmus“ - nuo 44 proc. iki 38 proc.

Tyrimas atskleidė, kad mažėja ir gyventojų, kuriems atrodo, kad korupcija yra itin paplitusi. Pavyzdžiui, 2011-aisiais net 52 proc. gyventojų teigė, kad valstybės tarnautojai naudojasi tarnybiniais automobiliais asmeniniams tikslams. Šiemet taip manančių buvo 39 proc. Įsidarbinimą per pažintis šiemet nurodė 38 proc., t. y. 6 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

REKLAMA

„Lietuvos korupcijos žemėlapis“ – vienas iš pagrindinių sociologinių tyrimų, atskleidžiančių korupcinę situaciją Lietuvoje. Tyrimo tikslas – atskleisti tikslinių grupių požiūrį į korupciją, korupcijos paplitimą įvairiose institucijose, nustatyti respondentų korupcinę patirtį ir įvertinti tikslinių grupių antikorupcines nuostatas.

2014 m. balandžio–gegužės mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba. Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai. Pristatydami tyrimą ekspertai palygins šių ir ankstesnių metų tyrimo duomenis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų