Mažeikiškiai sakosi patyrę, kad „dažniausiai poną Fąfarą galima sutikti Varšuvoje vaikščiojantį po centrinės būstinės koridorius ir pasakojantį, kaip jis dirbo iki atvykimo į Lietuvą ir buvo pavaldus dabartinei pirmajai vicepremjerei Elżbietai Bieńkowskai. „Gal tai būdas sau artimus žmones išsiųsti kuo toliau, kad kuo mažiau matytųsi jų trūkumai?“ – svarstė nenorintis būti paviešintas pašnekovas. Galbūt todėl šalies kaimynės Ūkio bei Užsienio reikalų ministerijų vadai, ką jau kalbėti apie paties koncerno vadovybę, negali daryti įtakos loginio biznio sprendimams – juk už viso to slypi politika.
Anksčiau mielai finansiškai rėmusi ne tik savus darbuotojus, bet ir įvairius renginius Mažeikiuose, lenkų kapitalo įmonė savotiško Lietuvos reketo griebėsi šių metų pradžioje. Pareikšta, kad didėja OL nuostoliai dėl „besitęsiančių nepalankių makroekonominių sąlygų ir dėl to itin žemame lygyje besilaikančios naftos perdirbimo maržos visoje Europoje“, todėl, kad būtų sumažinti nuostoliai, valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) privalo sumažinti krovinių pervežimo tarifus. Kitaip sakant, Lietuvos biudžetas OL turėtų per metus „paaukoti“ apie 100 mln. litų. LG sutinka padaryti maždaug 35 mln. litų dydžio nuolaidų. Galėtų suteikti ir didesnių, tačiau su sąlyga, kad įmonė padidins naftos perdirbimą (šiuo metu OL dirba tik 60 proc. pajėgumu). Deja, I. J. Fąfara nesileidžia į jokias kalbas.
Imitavo laidotuves
Nuo Mažeikių iki Juodeikių kaimo, kur įsikūrusi OL, – veik 20 km. Tokia atkarpa praėjusią savaitę kasdien buvo išsitęsusi virtinė automobilių, judančių vos 40 km per valandą greičiu. Tokia neskelbta akcija OL darbuotojai protestavo prieš įmonės vadovybės bandymus apkarpyti darbo užmokesčio fondą, socialinių garantijų mažinimą.
Darbuotojų ir darbdavio nesutarimų priežastis – derybos dėl naujo kolektyvinės sutarties projekto ar galimo senosios kolektyvinės sutarties galiojimo pratęsimo. Ankstesnė kolektyvinė sutartis baigėsi birželio 12-ąją. „Derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties vyksta labai sunkiai. Darbdavys mums siūlo pasirašyti nesutarimo protokolą. Dabar mes studijuojame tekstą, tad nežinau, ar siūlomas variantas bus priimtinas. Nesutariame todėl, kad darbdavys neišklauso mūsų pasiūlymų. Siūlome kompromisą – galbūt būtų galima atsisakyti kai kurių socialinių lengvatų, pavyzdžiui, nemokėti laidotuvių pašalpų ar panašiai, tačiau darbdavys kompromiso atsisako. Argumentuojama tuo, kad įmonės padėtis katastrofiška, tad reikia visur taupyti“, – savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė bendrovės OL profesinės sąjungos tarybos pirmininkė Virginija Vilimienė.
I. J. Fąfaros vadovaujama bendrovės administracija siūlo atsisakyti 15 proc. atlyginimo priemokos, numatytos mokėti už gerus darbo rezultatus. Reikalavimas ją išsaugoti, V. Vilimienės teigimu, – pagrindinis šiose derybose: „Ši priemoka – tai stimulas darbininkams geriau dirbti, būti atsakingiems už jiems patikėtą darbo barą.“
Informacija slepiama
Pasak V. Vilimienės, šiais metais OL atleido 158 darbuotojus. Dar beveik dvi dešimtis planuojama atleisti galbūt vasaros pabaigoje. „Taip, likusiems darbuotojams darbo krūvis žymiai padidėjo. Pastebiu, kad, sakykime, administracijos darbuotojai neišnaudoja net jiems skirtos pietų pertraukos – atbėga į valgyklą, vos ne stovėdami pavalgo ir skuba atgal. Juk darbą reikia nudirbti. O ir šiaip pertraukėlės, kurias numato Darbo kodeksas, įmonėje veik neegzistuoja“, – pasakojo V. Vilimienė.
Nors darbuotojų sumažėjo smarkiai, likusiems atlyginimai nepadidėjo. Pasak įmonės profsąjungos lyderės, eiliniai darbuotojai, sudėjus iki šiol mokėtas priemokas už gerus darbo rezultatus, naktinį darbą ir kitką, per mėnesį gauna vidutiniškai 2,5–2,6 tūkst. litų į rankas. Nemaža dalis specialistų gauna dar mažesnius, nė 2 tūkst. litų nesiekiančius, atlyginimus. Taupant lėšas, įmonėje panaikintos kai kurios pareigybės, jas pakeitus žemesnėmis. Taigi tą patį darbą atliekantiems specialistams teks susitaikyti su mažesniu atlygiu.
2012 metų pabaigoje bendrovė „Hay Group“ atliko darbo rinkos tyrimą 249 įmonėse, iš kurių 63 proc. – tarptautinės, 37 proc. – vietinės. Iš pateiktų rezultatų matyti, kad OL dirbantiems darbininkams ir administratoriams mokama gerokai daugiau nei rinkoje, o specialistams ir vadovams – pagal rinkos medianą (mediana yra vidurinis skaičių eilės elementas – red. past.).
2012 metų pradžioje OL skelbė, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėje yra 4 765 litai. Ši suma apskaičiuota pagal 2009–2011 metų kolektyvinės sutarties nustatytą tvarką.
Jei eiliniai darbininkai teuždirba vos po pustrečio tūkstančio litų, o tyrimų rezultatai rodo gerokai didesnius skaičius, koks tokiu atveju yra pagrindinių vadovų atlygis „pagal rinkos medianą“? Ar ir jie su I. J. Fąfara priešakyje susimažino atlyginimus? Kalbėdama su savaitraščiu V. Vilimienė sakė, kad tokia statistika eiliniams darbuotojams yra paslaptis.
„Manau, ne vienoje užsienio valstybėje dirbančių naftos pramonėje atlyginimas keliskart didesnis negu Mažeikiuose. Net nereikia toli pavyzdžių ieškoti – toje pat OL kontroliuojančiojoje bendrovėje Lenkijoje darbininkai uždirba žymiai daugiau“, – sakė V. Vilimienė.
Ignoruoja ištiestą ranką
LG įsitikinę, kad mažeikiškius sudėtingoje situacijoje visgi gelbėtų papildomos naftos perdirbimo galimybės. LG teigia turintys informacijos, jog naujas klientas OL yra pateikęs siūlymą dėl papildomo naftos perdirbimo. Jei Mažeikių įmonė su nauju klientu pasirašytų sutartį ir ją įgyvendintų, LG sutiktų metams padidinti Mažeikių bendrovei siūlytą ir jos atmestą 12,9 proc. nuolaidą tarifui iki 16,4 proc. Taip pat būtų svarstoma galimybė atsiimti Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį dėl 9 mln. litų nepriemokos.
„Suprantame, kad mūsų indėlis gerinant OL būklę negali būti esminis. Tačiau pagal savo galimybes sutinkame prisidėti prie Mažeikių bendrovės veiklos išsaugojimo“, – teigė LG generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Pasak jo, LG siūloma nuolaida galiotų iki kitų metų liepos mėnesio, bet tik tuo atveju, jei naujo kliento perdirbamos naftos apimtis būtų reikšminga.
„Esame įsitikinę, kad ne mažesnė logistikos paslaugų kaina, o papildomos naftos perdirbimo galimybės gali gelbėti sunkioje situacijoje esančią OL bendrovę. Jei mūsų pasiūlymas būtų įgyvendintas, svarstytume galimybę atsiimti praėjusią savaitę pateiktą ieškinį, dėl kurio šiuo metu yra areštuotas OL turtas“, – sakė S. Dailydka.
OL taikomų tarifų sumažinimas 16,4 proc. Mažeikių bendrovei užtikrintų papildomas nuolaidas, kurių dydis būtų maždaug 35 mln. litų per metus. Deja, geležinkelininkų įmonės vadovo ištiestos rankos I. J. Fąfara taip ir nepaspaudė. Gal tam neturėjo laiko?
Keistoji statistika
OL informavo, kad, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, įmonė gavo 43 proc. mažiau pajamų, produkcijos pardavė 40 proc. mažiau. Pelnas iki palūkanų, mokesčių, amortizacijos ir nusidėvėjimo atskaitymų tesudarė 21 mln. JAV dolerių (53,5 mln. litų), o tai 60 mln. JAV dolerių (153 mln. litų) mažiau nei2013 metų pirmame ketvirtyje.
„2014 metų I ketvirtį neigiamas makroekonominis naftos perdirbimo sektoriaus klimatas toliau veikė bendrovės OL rezultatus, todėl buvome priversti sumažinti Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos įrenginių išnaudojimą iki būtinojo minimumo – 60 proc. Bendrovės finansinius rodiklius smarkiai blogino ir didelės logistikos sąnaudos. Nepaisant to, kad įgyvendinome restruktūrizavimo iniciatyvų, 2014 metų I ketvirtį grynasis OL veiklos rezultatas buvo neigiamas ir 41 mln. JAV dolerių blogesnis nei 2013 metų I ketvirtį. Šis pokytis puikiai rodo, jog vidinės optimizavimo galimybės yra išnaudotos, todėl siekiame Lietuvos valdžios paramos, ypač mažesnių pervežimo geležinkeliais tarifų klausimu“, – OL interneto tinklalapyje cituojamas šios bendrovės generalinio direktoriaus I. J. Fąfaros alibi, kartu ir savotiškas ultimatumas Lietuvos Vyriausybei. Teigiama, jog tolesnei naftos perdirbimo produktų gamyklos veiklai užtikrinti būtini skubūs sprendimai, kad būtų „sumažinti geležinkeliais gabenamų bendrovės krovinių tarifai, kurie yra didesni, nei moka bendrovės konkurentai iš Baltarusijos bei Rusijos“.
Pasak LG atstovo Vidmanto Gudo, dabar taikomų tarifų principas toks: pervežei daugiau krovinių – gavai didesnių nuolaidų. Tačiau OL nori nuolatinių mažų tarifų: „Jie nori maksimalios nuolaidos, nepriklausomai nuo pervežamų krovinių kiekio.“
Registrų centro duomenimis, 2013 metais OL patyrė 245,3 mln. litų nuostolį. Tad kyla klausimas, kaip atsitiko, kad, šiemet gavus nors ir nedidelio pelno, vienu atveju pripažįstama jo turėjus ir praėjusių metų pradžioje, kitu atveju trimituojama apie katastrofišką bendrovės padėtį?
Dar viena Registrų centro statistika bado akis. Antai 2012 metais bendrovės apyvarta buvo per 21,6 mlrd. litų, gauta 216 mln. litų pelno. 2013 metais bendrovės apyvarta sumažėjo maždaug 0,7 mlrd. litų, tačiau patirta net 245 mln. litų nuostolio. Kaip būtų galima paaiškinti tokią skaičių ekvilibristiką?
„Mes ne kartą įmonės vadovybės, I. J. Fąfaros prašėme paviešinti įmonės ekonominę statistiką, paaiškinti kartais keistai bei nesuprantamai atrodančius rodiklius, tačiau konkrečių paaiškinimų nesulaukėme. Viskas buvo suvedama į vieną – nepalankias makroekonomikos sąlygas“, – paprašyta pakomentuoti keistąją statistiką, V. Vilimienė prisipažino taip pat jos nesuprantanti.
Direktorius – it mėnulis
„Na, per savaitę gamykloje būna gal valandą, gal dvi, – V. Vilimienė patvirtino savaitraščio turimą informaciją, kad generalinis direktorius I. J. Fąfara Mažeikiuose pasirodo kaip jaunas mėnulis. – Bet gal su juo palaikomas nuolatinis ryšys? Kai susirenka visa vadovybė, susidaro nuomonė, kad ir generalinis direktorius, ir pavaldiniai kalba vienu choru.“
„Neoficialiuose pokalbiuose su Mažeikių įmonės vadovais, netgi lenkų tautybės, visi kaip vienas sutinka, kad didžiausia problema yra ne „makroekonominės problemos“, o pats generalinis direktorius I. J. Fąfara. Nuo to momento, kai šis žmogus pradėjo vadovauti įmonei, Mažeikiuose – vien nuostoliai. Jis neturi jokio tolesnių veiksmų ar įmonės gelbėjimo plano. Žmogus, įmonėje turintis absoliučią galią ir asmeniškai atsakingas už nesėkmes, į darbą žiūri atsainiai: nesugeba vesti derybų, diskutuoti naftos, jos produktų pardavimo ar kitais profesiniais klausimais“, – savaitraščiui teigė nenorintis viešai prisistatyti OL specialistas.
I. F. Fąfara šiais metais bendrovės valdybos pirmininku bei generaliniu direktoriumi dvejų metų laikotarpiui buvo išrinktas trečią kartą. 2010-aisiais, kai jis pradėjo vadovauti bendrovei, OL deklaravo patyrusi 81 mln. litų nuostolio. Pirmosios kadencijos pabaigoje jam pavyko ne tik gerokai sumažinti nuostolius, bet ir gauti pelno. Antrosios vadovavimo bendrovei kadencijos pirmaisiais metais pelnas perkopė per 216 mln. litų. Kokios priežastys 2013-aisiais bendrovę įstūmė į gilią ekonominę prarają, į kurią ir toliau ritamasi? Gal statistika – tik popierinė?
Indėlis pervertinamas
Beveik 30 proc. visos šalies apdirbamosios pramonės sudaro OL produkcija. Jos apyvarta, palyginti su kitomis Lietuvos pramonės įmonėmis, – labai didelė, tačiau įtaka šalies BVP tokia nėra. Importuojama nafta perdirbama, ir tai nėra labai aukštą pridėtinę vertę kurianti pramonės šaka. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama. Tačiau įmonė svarbi dėl to, kad jos dėka gerėjo Lietuvos užsienio prekybos balansas, ji yra didelė darbdavė regione. Vienas naftos pramonėje dirbantis žmogus sukuria 20 naujų darbo vietų.
Visgi OL nėra viena didžiausių mokesčių mokėtojų. Įmonė, kaip didmenininkė, parduodama degalus beveik visoms Lietuvos degalinėms, sumoka akcizus. Būtų ar ne OL, iš esmės akcizus sumoka galutiniai vartotojai. Jei OL ryžtųsi stabdyti gamybą, degalai būtų importuojami iš užsienio, ir biudžetą akcizai vis tiek pasiektų. „Valstybės finansams įtaka yra mažiausia ir dėl to reiktų mažiausiai nerimauti“, – yra viešai pasakęs ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, dėl nepalankių išorinių aplinkybių ir nepakankamų investicijų OL yra tiesiog nekonkurencinga, galinti „sukelti regioninių problemų, bet didelės įtakos visai Lietuvos ekonomikai tikrai nedarys“.
