REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuteistieji nebegalės nuslėpti savo turimų lėšų

Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 000 litų, tačiau aukos, kurios nukentėjo nuo nusikaltėlių, iš tos sumos negavo nė cento. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų interesus.

Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 000 litų, tačiau aukos, kurios nukentėjo nuo nusikaltėlių, iš tos sumos negavo nė cento. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų interesus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skundžiasi teismams

Nuteistųjų skundų dėl netinkamų jų laikymo sąlygų gerokai padaugėjo prieš porą metų, kai kaliniams – vienam bausmę atliekančiam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kitam – Šiaulių tardymo izoliatoriuje teismai priteisė Lietuvos valstybę atlyginti moralinę žalą.

REKLAMA

2010 metais Šiaulių tardymo izoliatoriuje iki apkaltinamojo nuosprendžio per mažoje kameroje laikytam įtariamajam buvo priteista 1000 litų neturtinė žala.

Savo skunde įtariamasis tvirtino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos – jis buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko tik vos daugiau nei 2 kv. m, o geriausiu atveju – 4,71 kv. m ploto. Vyras aiškino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų tardymo izoliatoriuje esą pablogėjo jo sveikata ir emocinė būklė – jis negalėdavo tinkamai išsimiegoti.

REKLAMA
REKLAMA

Teismas pripažino, kad izoliatoriaus administracija pažeidė kalinio „subjektinę teisę ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti“ ir, kad nors Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija ir neturėjo galimybių šį, laukiantyjį teismo asmenį laikyti higienos normas atitinkančioje kameroje, tačiau žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

Henytė ir tarakonai

Prastomis kalinimo sąlygomis skundėsi ir garsusis Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamas Henrikas Daktaras-Henytė, kuris tvirtino, kad nuo 2009 metų spalio, kai į Lietuvą buvo pargabentas iš Bulgarijos, buvo laikomas nešildomoje kameroje, todėl pašlijo jo sveikata. Vėliau jam buvo duotas šildytuvas, tai, girdi, šiluma pritraukė daugybę tarakonų, nuo kurių buvo neįmanoma apsiginti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pernai gruodžio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas šiam kaliniui priteisė 3000 litų, nors už neva sugadintą sveikatą H. Daktaras prašė priteisti 1 mln. litų.

Teisėjų kolegija nutarė, kad įkalinimo sąlygos, kuriomis skundėsi nuteistasis, prastos, tačiau tai neturi jokio ryšio su H. Daktaro pašlijusia sveikata.

Parašyti „viena ranka“

Kaip sakė Kauno apygardos administracinio teismo atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Rūta Norkienė, teismas nuteistųjų skundais dėl prastų laikymo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ypač buvo užverstas pernai. „Skundai buvo parašyti tarsi viena ranka. Kai kurie jų buvo patenkinti iš dalies, kiti – ne. Šiuo metu tokių skundų pasitaiko vos vienas kitas, – sakė R. Norkienė. – Patirtą neturtinę žalą kaliniai vertino skirtingai – nuo 20 000 ir net iki milijono litų“.

REKLAMA

Tačiau teismai, matyt, neskubėjo žarstyti visų mūsų pinigų – nors ir pripažinę, kad nuteistasis buvo laikomas, tarkim, perpildytoje kameroje, piniginių kompensacijų nepriteisė arba priteisė gana menkas sumas. Ko gero, pamatę, kad nieko nepeš, kaliniai ėmė daug rečiau rašyti skundus.

Gali laisvai vaikščioti

2010 metais tuometinis teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kol vyks įkalinimo įstaigų reorganizacija ir naujų statyba, pasirašė laikinąjį įsakymą, kuriame buvo patvirtintos higienos normos – vienam pataisos namuose bendrabučio tipo kamerose esančiam asmeniui turi tekti 3,1 kv. m. kameros ploto, o esantiems kamerose – 3,6 kv. m. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius teigė, jog dauguma Pravieniškėse bausmę atliekančių nuteistųjų gyvena bendrabučio tipo kamerose ir beveik visą dieną gali praleisti kitose įkalinimo įstaigos vietose. „Jie dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose: vieni mokosi, kiti sportuoja, treti eina į meno studiją, – aiškino pavaduotojas. – Be to, laiką gali leisti kieme, melstis koplyčioje ir dalyvauti įvairiose reabilitacijos programose. Taip kad į bendrą kamerą susirenka tik miegoti, todėl negalima teigti, kad nuteistieji užspeisti į nedidelę erdvę. Galbūt, blogiau tiems, kurie laukia teismo tardymo izoliatoriuose“.

REKLAMA

Direktoriaus pavaduotojas prisiminė, kad pernai pataisos namuose bausmes atliekantys kaliniai tiesiog šūsnimis gaudavo raginimus rašyti skundus dėl pažeidžiamų jų teisių – nuteistiesiems buvo siunčiami šablonai skundų, kuriuose tereikėdavo įrašyti asmens duomenis. „Galbūt dėlto pernai ir buvo jaučiamas skundų pagausėjimas teismuose, – spėjo A. Stankevičius. – Šiuo metu situacija kitokia – skundus rašo, tačiau jau žymiai rečiau“.

Skundžiasi ir Strasbūrui

Tačiau nuteistieji, nesulaukę norimo verdikto Lietuvos teismuose, rašo skundus Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) ir kai kurie iš jų laimi. Kaip yra sakęs nevyriausybinės organizacijos „Yustitia est fundamentum“, kovojančios už nuteistųjų teises bei siekiančios padėti jiems išėjus į laisvę integruotis visuomenėje, įkūrėjas Artūras Bartašius, šalies įstatymų kūrėjai patys sudarė sąlygas, kaliniams pasipelnyti iš valstybės, dėl spragų įstatymuose. Jis įsitikinęs, jog nuteistieji reikalauja tik to, kas jiems priklauso pagal įstatymus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas pastebi, jog formuojasi ydinga praktika – susidariusi advokatų grupelė surašo nuteistiesiems skundus, su jais susitardami, jog sėkmės atveju priteistą pinigų sumą dalinsis per pusę. „Tai negarbinga žinant, jog yra paruošti ir jau vykdomi projektai, kad kaip greičiau būtų pagerintos kalinimo sąlygos“, – sakė S. Tichomirovas.

„Pamiršta“ atlyginti

Deja, tokie ieškantieji teisybės pamiršta, jog beveik visiems jiems yra priteista žala, kad jie turi finansinių prievolių valstybei ar privatiems ir juridiniams asmenims – baudos, žalos atlyginimas nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims ir kita –, kurių išieškojimas yra pradėtas vykdyti priverstine tvarka. Keista, bet kažkodėl teismo priteistus pinigėlius dažniausiai jie prašo pervesti ne į asmeninę sąskaitą, o į savo artimųjų ar draugų sąskaitas, todėl turimas įsiskolinimas nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims nėra padengiamas.

REKLAMA

„Mes siūlome nustatyti, kad vykdant teismo sprendimus, lėšos būtų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę banko sąskaitą, o jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos būtų pervedamos į jo asmeninę sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Tuomet būtų apribota galimybė pervesti pinigus į trečiųjų asmenų sąskaitas. Tokiu būdu bus užtikrinti kreditorių – tiek valstybės, tiek privačių fizinių ir juridinių asmenų – teisėti interesai ir lūkesčiai“, – aiškino, kodėl pateiktas naujas įstatymo pataisų projektas, teisingumo ministras J. Bernatonis.

REKLAMA

Pasak ministro, teisingumo ministerija neatlieka finansinių operacijų grynais pinigais, todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjui paprašius žalą išmokėti būtent tokiu būdu, prašymo įvykdymas yra faktiškai beveik neįmanomas, kadangi reikalauja neproporcingų laiko ir resursų sąnaudų. Dėl šios priežasties įstatymo projekte siūloma atsisakyti žalos atlyginimo išmokant grynus pinigus.

Teisės nebus pažeistos

Šiai teisingumo ministerijos iniciatyvai pritaria ir Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos pirmininko pavaduotojas Ryšardas Burda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Čia, matyt, tas atvejis, kai valstybės interesai betarpiškai sutapo su piliečių interesais ir konkrečių nusikaltimų aukų interesais. Kai antstolis bėgiodavo tarp uošvių ir kitų giminaičių, ir įvairių kitų sąskaitų, ieškodamas įvairių lėšų tam, kad būtų kompensuota nukentėjusiajam padaryta nusikaltimo žala, tai iš esmės kentėdavo visuomenė, nukentėjusieji. Iki tol buvusi tvarka kaip tik ir leisdavo manipuliuoti tomis galimybėmis: iš vienos pusės, tai lyg teisė, labai gerai, nuteistasis turi teisę valdyti savo pinigus, iš kitos pusės – matome, kad kenčia ne tik valstybė, bet, pirmiausia, kenčia asmuo, kuriam jis padarė nusikaltimą“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė R. Burda.

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

AKISTATA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų