REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klimato kaita vis labiau veržiasi į mūsų gyvenimus ir žada juos pakeisti. Daugeliu atveju pasikeitęs klimatas sukels nepatogumų, nes pasaulyje daugės ekstremalių gamtos reiškinių, kurie kels problemų visai ekosistemai ir jos išlikimui. Mokslininkai, suprasdami grėsmę, ieško įvairių būdų kaip švelninti klimato kaitą ir gyventi prisitaikant prie jos.

Klimato kaita vis labiau veržiasi į mūsų gyvenimus ir žada juos pakeisti. Daugeliu atveju pasikeitęs klimatas sukels nepatogumų, nes pasaulyje daugės ekstremalių gamtos reiškinių, kurie kels problemų visai ekosistemai ir jos išlikimui. Mokslininkai, suprasdami grėsmę, ieško įvairių būdų kaip švelninti klimato kaitą ir gyventi prisitaikant prie jos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Plaukiojantys namai ir miestai

Mokslininkai prognozuoja, jog dėl tirpstančių ledynų, pasaulinis vandens lygis iki 2100 metų pakils vieną metrą ar net daugiau. Šis skaičius nežada nieko gero pakrančių miestams, nes vandens lygiui išaugus, jie bus užtvindyti. Tokie pakrančių miestai, kaip Venecija, Amsterdamas ar Niujorkas atsiduria rimtame pavojuje. Panašu, kad anksčiau taikyti miestų planavimo ir statybų standartai turės būti pamiršti. Nujausdama pavojų olandų įmonė dar 2007 metais sukūrė namus amfibijas. Jie sudaryti iš tuščių kubų, kurie padeda namams išsilaikyti vandens paviršiuje. Gyvenant tokiame name nebaisu, jei vandens lygis pakiltų ir 5 metrais. Vis dėlto jei nesinori plaukioti savo name, tai galima daryti su kaimynais. Vienas belgų architektas sukūrė plaukiojančio miesto dizainą. Tokiame mieste galėtų gyventi apie 50 tūkst. žmonių, miestai surinktų lietaus vandenį į centrinį ežerą ir gamintų energiją iš tokių atsinaujinančių šaltinių, kaip saulė ir vėjas.

REKLAMA

Modernus ūkininkavimas

Didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis atmosferoje tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo. Aukštesnė temperatūra labai daug reiškia visai mūsų ekosistemai: keičiasi augalų žydėjimo ciklai, gyvūnai ir augalai keliasi į kitas vietas, kai kurioms augalų ir gyvūnų rūšims gresia išnykimas. Ne išimtis ir grūdinės kultūros, sausros ir karščio bangos prikiš nagus ir prie jų derliaus. Pasak Adelaide universiteto klimato kaitos mokslininko Barry Brook, pritaikius karščiui atsparių rūšių savybes grūdams, galėtume išspręsti šią problemą.

REKLAMA
REKLAMA

Pasaulis šyla ir dėl neatsakingo ūkininkavimo, nes netaupydami savo išteklių, mes išvaistome nemažai vandens ir energijos. Paskaičiuota, kad visame pasaulyje jau dabar išnaudota 80 proc. žemės skirtos ūkininkavimui. Mokslininkai siūlo ūkininkavimą perkelti į naują lygį tikrąja ta žodžio prasme – įrengti ūkius dangoraižiuose. Panaudojant saulės energijos apšvietimą, kiekviename aukšte būtų galima auginti skirtingus augalus. Taip jie būtų apsaugoti ir nuo ateityje prognozuojamų sausrų bei potvynių.

Panašu, jog turime ne tik galvoti kaip sušvelninti klimato kaitą keisdami savo įpročius, bet ir kaip prie jos prisitaikyti. Kol kas nėra vieningos nuomonės, ar pasaulio temperatūra išaugs 2°C ar 4°C, tačiau mokslininkai sutaria, jog ateityje gyvensime tikrai šilčiau. Žmonija visada eina į priekį ir modernūs daiktai ir pastatai nieko nebestebina, tačiau ateityje toks modernumas bus iššauktas ne noro parodyti ką mes galime, bet noro gyventi pasaulyje, kurio neniokoja klimato kaita.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų